Projektas "Dėlionė"

Dėlionės reiškia ir kūrybingumą ir laisvalaikio užimtumą ir pastangas disciplinuoti savo veiksmus tikslingam sumanymui. Visa tai labai svarbu, kuomet mes kalbame apie psichikos ligonius ar proto negalią turinčius žmones. Juk jiems kartais reikia įpatingų pastangų, kad kūrybiškai galėtų išreikšti save.

Būtent šiam tikslui ir skirta Šiaulių dailės galerijos testinio psichosocialinės reabilitacijos projekto AKISTATOS paroda DĖLIONĖ.
Parodoje dalyvauja Šiaulių psichiatrijos ligoninės klientai, dienos užimtumo centro GODA lankytojai. Parodos kuratorė, išradingai šioje srityje dirbanti Ilona Budavaitė. Gruodžio 17 d. 17 val. jau atidarytos parodos aplinkoje vyks knygos KŪNO KULTŪRA SUTRIKUSIO INTELEKTO VAIKAMS pristatymas, dalyvaus jos autoriai ir leidėjai, vyks vaikų globos namų ŠALTINIS šokėjų koncertas. Kadangi darbas su proto negalią turinčias žmonėmis yra grindžiamas ne tik geranoriškumu ir pasiaukojimu bet ir specifine darbo metodika, pažintis su šios knygos autoriais turėtų būti įdomi visiems, vienaip ar kitaip susijusiems su negalios pasauliu, jo įššūkiais artimiesiems ir visai vaikų ugdymo sistemai.




Akistatos" su tais, kurie šalia

Šaltinis: Laikraštis Šiaulių kraštas
No. 298 (3967)
Publikacijos data: 2004.12.23
Autorius: Vita MORKŪNIENĖ

Šiaulių dienos užimtumo centro "Goda" koncertinė grupė su vadovėmis Natalija Pugačiene (pirmoje eilėje pirma iš dešinės) ir Ilona Būdavaite (antroje eilėje pirma iš dešinės). "Mes bendraujame kaip lygiaverčiai laisvi žmonės", - sako "Godos" socialinė darbuotoja Ilona Būdavaitė. Dvi praėjusios savaitės dienas Šiaulių dailės galerijoje vyko baigiamieji tęstinio psichosocialinės reabilitacijos projekto "Akistatos" renginiai. Čia buvo surengta dienos užimtumo centro "Goda" lankytojų ir Šiaulių psichiatrijos klinikos pacientų dailės darbų paroda "Dėlionė", pristatyta šiauliečių autorių Onos Bandzienės, Laimutės Bobrovos ir Zofijos Staponkienės knyga "Kūno kultūra sutrikusio intelekto vaikams", menines programas parodė "Godos" centras ir vaikų globos namų "Šaltinis" šokėjai.
"Akistatos" vyksta nuo 1998 metų.
Per šešerius metus surengtos ir plačiajai visuomenei pristatytos kelios miesto ir šalies neįgaliųjų kūrybos dailės parodos, skaitomos paskaitos, su pranešimais dalyvauta šalies ir tarptautinėse konferencijose neįgaliųjų ugdymo, reabilitacijos ir integravimo temomis, bendraujama ir teikiama metodinė parama miesto globos ir užimtumo centrams, neįgalieji dalyvauja galerijos renginiuose, o miesto menininkai, atlikėjai lankosi neįgaliųjų užimtumo įstaigose ir psichiatrijos klinikoje.
"Akistatų" projekto sumanytojas ir kuratorius - menotyrininkas, Šiaulių dailės galerijos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Kinčinaitis. Jį domino egzistuojanti ar menama riba tarp talento, genialumo ir beprotybės. Stebino ir žavėjo chrestomatiniai meno istorijos pavyzdžiai, kai įspūdingus, didelę meninę jėgą ir išliekamąją vertę turinčius šedevrus sukūrė žmonės, kasdieniniame gyvenime laikomi mažų mažiausiai keistuoliais, o dažnai pažymėti ir akivaizdžiu fizinės ar dvasinės negalios ženklu. Psichologų, psichoanalitikų studijos vedė prie išvados, kad gamta, viena ranka siųsdama žmogui negalią, kita ranka dosniai atseikėjo jam kitų dalykų - atvirumo, emocingumo, kūrybingumo klodus. Rūpėjo į tai pažvelgti iš arčiau.
Pirmuoju rimtu Dailės galerijos partneriu tapo Šiaulių psichiatrijos klinika ir jos vadovas gydytojas Eugenijus Mikaliūnas.
Į "Akistatas" netrukus įsitraukė Šiaulių miesto globos ir ugdymo įstaigos.
Visi vienodai nori džiaugtis
Eugenijus MIKALIŪNAS, Šiaulių psichiatrijos klinikos direktorius:
- Kokia, jūsų akimis, yra "Akistatų" projekto prasmė?
- Visi žmonės vienodai nori gyventi, visi vienodai nori džiaugtis gyvenimu. Tai, kas šiomis dienomis vyksta galerijoje, yra ta proga, kai visiems yra vienodai gerai.
Kai žmogus neturi galimybių nieko daryti, jis yra izoliuotas ir jaučiasi neįgalus. Jeigu jis veikia - piešia, šoka, dainuoja, groja - gyvena pilnakraujį gyvenimą, jis ne tik jaučiasi, jis iš tikrųjų tampa žymiai sveikesnis.
- Kaip pakomentuotumėte reakciją sveikų, stiprių žmonių, kurie žiūrėdami kad ir šią parodą, stebėdami šį koncertą, nemoka tiesiog džiaugtis ir priimti to natūraliai? - Reikia dažniau bendrauti su tais, kurie turi problemų. Tuomet atsiras ir pasitenkinimas, ir džiaugsmas, ir nuoširdi šypsena. Nebeliks barjero, skiriančio vienus nuo kitų.
Barjerą dažniau jaučiame mes, sveikieji. Mūsų rūpestis - tą barjerą įveikti.
Jiems iš mūsų nereikia perdėto gailesčio, rūpesčio ar ypatingo bendravimo. Jiems reikia tiesiog bendravimo.
Su jais atvira ir lengva
Natalija PUGAČIENĖ, dienos užimtumo centro "Goda" socialinė darbuotoja, muzikos vadovė, su neįgaliaisiais dirbanti 11 metų:
- Man su jais atvira ir lengva būti. Jiems reikia daug - teatro, dailės, muzikos. Aštuonerius metus turime spalvų orkestrą, esame Lietuvos ir Europos neįgaliųjų orkestro nariai. Jie plastiški, jie gabūs muzikai, tačiau sunku papasakoti, kiek prireikė darbo, kad mūsų programos būtų tokios, kokios yra šiandien.
Pradėjome nuo kelių natų. Paskui augome - pagal jų poreikius. Repetuoti jie gali iki išsekimo. Toks didelis yra jų noras džiaugtis, pasirodyti, išeiti už savo namų sienų. Jie labai jaučia vienas kitą. Jie tiki manimi. Pasitiki.
Piešiniuose - sielos dienoraščiai
Ilona BŪDAVAITĖ, dienos užimtumo centro "Goda" socialinė darbuotoja, neįgaliuosius dailės mokanti penkerius metus:
- Parodoje norėjau pristatyti tokius darbus, kuriais mano draugai išreiškia pačius slapčiausius norus, svajones ir troškimus. Jie pasakoja apie save, kokius įsivaizduoja baisumus, grėsmes ir pavojus. Vaizduodami juos, pamažu jų atsikrato ir dėl to jaučiasi geriau.
Čia nėra nė lašo melo, apgaulės, mėginimo pasislėpti ar pasirodyti kitokiems nei yra iš tikrųjų. Didžiausia šių žmonių dorybė - nuoširdumas ir atvirumas, pasitikėjimas, kurio negali jokiu būdu sugriauti.



Neįgalieji atidarė skulptūrų parodą

Šaltinis: Laikraštis Šiaulių kraštas

No. 145 (4118)
2005.06.23


Užvakar Šiaulių dailės galerijoje buvo atidaryta paroda „Dėlionė II“, kurioje pristatytos žmonių, turinčių protinę negalią, sukurtos skulptūros. „Dėlionė II“ yra tęsti-nio psichosocialinės reabilitacijos projekto dalis. Parodoje eksponuo-jami septynių nuo 20 iki 45 metų dienos užimtumo centro „Goda“ lankytojų, Šiaulių psichiatrijos ligoninės pacientų, darbai.


Anot galerijos direktorės Romualdos Atkočiūnienės, skulptūros stebina profesionalumu ir yra būdas išreikšti save. Parodoje eksponuojama dešimt skulptūrų, beveik kiekviena iš jų turi savo istoriją. Egidijaus K. skulptūros „Raganų namas“ idėja gimė iš pasakų. Trys Donato S. darbai visiškai skirtingi: skulptūra „Ženklas“ - savita griuvėsių ir skilimo abstrakcija, „Žmogaus mumijos“ idėją pasuf-leravo filmas „Mumija“, „Raketos roboto“ projektas, autoriaus teigi-mu, buvo sudėtingiausias.


Andriaus Č. darbas „Merginos skulptūra“ išsiskyrė plastiškumu, kitas jo darbas „Ruonis“ - žais-mingas. Laimonas Š. „Žmogaus katino“ skulptūra norėjo atskleis-ti asmenybės dvilypumą. Stasio R. „Gitara“, Aušros K. „Rožė“, Vitalij S. „Statula iš kapų“ žavėjo savo formomis. Ernesta Šimkienė, galerijos vyriausioji specialistė, teigė, kad paroda siekta pakeisti sustabarė-jusį visuomenės požiūrį į neįga-liuosius. Aplinkiniai mano, kad neįgalieji yra kitokie. Tai iliustraparodąvo ir parodos atidarymas, į kurį atėjo nedaug lankytojų. Parodos lankytoja ŠU docentė Irena Ambrazienė spontaniškai pasiūlė įkurti žmonių, turinčių protinę negalią, skulptūrų parką. Docentės teigimu, Šiauliai galė-tų būti pirmas miestas, turintis tokį skulptūrų parką, tačiau viskas priklausytų nuo Šiaulių savivaldybės paramos - dėl lėšų ir vietos parkui.





The Project of the Psychosocial Rehabilitation ‘Confrontation’,
The Exhibition ‘Puzzle’




Puzzles not only mean creativity, but, also, a free time activity and effort to discipline the actions for a purposeful project. The whole of it is very important, when we talk about mental patients or people having mental disorder. Sometimes they need special effort for expressing themselves creatively. So, for that purpose the continuous project of the Psychosocial Rehabilitation ‘Confrontation’ and the Exhibition ‘Puzzle’ are dedicated. The clients of Šiauliai mental hospital and the visitors of the day-centre ‘Goda’ take part in the exhibition. The coordinator of the exposition is a devoted and creative person in this sphere- Ilona Būdavaitė.


On the 17th of December 5p.m. during the opened exhibition a book called ‘Physical education for children with the mental disability’ will be presented by its authors and publishers who will participate in the event as well. The concert of the dancers of the children’s home ‘Šaltinis’ will be shown. Whereas the work with people, who has mental disorder is motivated not only by benevolence, devotion and by a specific methodology of work; the acquaintance with the authors of the book will be very interesting for everybody, one way or another, related to the world of disability, its challenge for the relatives and for the whole system of education.



‘Confrontation’ with those who are close to you

Two days of the previous week the final continuous events of the Psychosocial Rehabilitation ‘Confrontation’ were played out in the gallery of Šiauliai. The visitors of the day-centre ‘Goda’ and the patients of Šiauliai mental hospital organized the exhibition ‘Puzzle’. The authors Ona Bandzienė, Laimutė Bobrova and Zofija Staponkienė presented the book, called, ‘Physical education for children with the mental disability’. The day-centre of ‘Goda’ and the dancers of children’s home ‘Šaltinis’ showed the artistic programme.

‘Confrontation’ started in 1998.
Several exhibitions of the disabled were organised and presented for the public of Šiauliai city and the whole country during the six-year. According to the themes of education, rehabilitation and integration of the disabled, the reports were presented in the national and international conferences, as well as, the lectures on the same previously mentioned subjects were discoursed.
The methodical support is provided to the social work and day centres of the city. The disabled take part in the events of the gallery, whereas the artists of the city and performers visit the mental hospitals and these institutions where the disabled people live.

The initiator and coordinator of the project ‘Confrontation’ is an art critic, the deputy of the Šiauliai art gallery director-Virginijus Kinčinaitis. He was interested in the existent or apparent bound among the talent, genius and insanity. He was surprised and attracted by the pieces of the sampler history of art, when the impressive, artistic and valuable masterworks were created by people, who were considered being as strangers in the daily life and often marked with the sign of obvious physical or psychic disability.

The conclusions of the studies of the psychoanalysts and psychologists present that nature; giving the disability for a person by one hand, sends the frankness, emotionalism, and creativity by the other one. He was concerned to dip at close of this summary.

The first partner of the art gallery was the Šiauliai mental hospital and its director Eugenijus Mikaliūnas.
Presently some other educational and social institutions have involved into the project ‘Confrontation’.
Eugenijus Mikaliūnas, the director of Šiauliai mental hospital:
-To your point of view, what is the sense of the project ‘Confrontation?’
-Every person has a wish to live an equal life, to feel the equal joy of life. The arranged events in the gallery these days are the opportunity to feel everybody equally the same.
When a person does not have any possibility to do anything, one feels isolated and disabled. And if one acts- draws, dances, plays-lives the fool-blooded life, one not only feels oneself but also gets healthier.
-How can you comment the reactions of people who are strong and healthy, who have came to a such exhibition and can not rejoice over it or welcome those people naturally, exactly the way they are?
-You have to communicate more often with those who have problem. Later the joy, sincere smiles or pleasure will appear and the barrier will not remain any more, which differentiates one from another. Usually we, the strong, feel this barrier. Our great matter of concern is to overcome it. These disabled do not need our undue sympathy, care or special communication. They only need association with us.




Natalija Pugačienė- the social worker of the day-centre ‘Goda’, the manageress of music with the disabled people for 11 years:
-It is very easy and open to be with them. They need a lot- theatre, art, and music. We have got orchestra of colors for 8 years; we are the members of the disabled orchestra of Lithuania and Europe as well. They are weightless, capable at music, but it is really very difficult to tell you how much effort we need to put towards the programs we have these days. We have started with the several notes. Later we have improved according to the abilities of the pupils. They can rehearse till the exhaustion. They have such a big wish to rejoice, show up, and go out. They feel each other very much. They believe in me. They trust me.

Ilona Būdavaitė, the social worker of the day-centre ‘Goda’, the teacher of art with the disabled for 5 years. In their drawings you can see the diaries of their souls:
- I wanted to present such works that express the most secret wishes, dreams and desires of the disabled in this exhibition. They tell about themselves, the horror, danger or threat they imagine. They dispose such fears while expressing it on a plain paper, and in that case, they feel much better. There is no nary a red cent of lie, trick, wish to express oneself the way they are not. The best virtues of these people are honesty, sincerity and confidence, which cannot be ruined in any case.

Source:
Vita Morkūniene
2004 12 23 Šiaulių kraštas
The Daily Newspaper ‘Šiaulių Kraštas’ about the Project ‘Puzzle’