2008 metų metalo laužo skulptūrų pleneras KONTRAPUNKTAS5
Rugsėjo 12 d. 16 val. metalo laužo skulptūrų plenero KONTRAPUNKTAS 5 parodos atidarymas Šiaulių dailės galerijoje, Vilniaus g. 245.
Penktą kartą Šiaulių dailės galerijos rengiamame unikaliame metalo laužo skulptūrų plenere KONTRAPUNKTAS dalyvaus profesionalūs Šiaulių menininkai. Plenero metu sukurtos skulptūros vėliau bus integruojamos į Didždvario parko teritoriją. Metalo laužo skulptūrų pleneras Kontrapunktas vienintelis tokio pobūdžio renginys Lietuvoje
Metalo laužo skulptūrų pleneras Kontrapunktas buvo pripažintas vienu įdomiausiu Šiaulių dienų renginiu (tai išryškėjo iš Šiaulių miesto savivaldybės parengtos anketos apie miesto kultūros renginius).
Penktą kartą rengiamame metalo laužo skulptūrų plenere KONTRAPUNKTAS dalyvaus šie profesionalūs Šiaulių menininkai: Petras Rakštikas, Vidmantas Zarėka, Jonas Vaitkevičius, Sigitas Prancuitis, Virginijus Kinčinaitis, Valdemaras Barakauskas, Kornelijus Užuotas, Kazimieras Bimba. Projekto kuratorius: Virginijus Kinčinaitis.
Paroda veiks iki šių metų spalio 20 d. Didždvario parke (šalia Zubovų rūmų).
Šiaulių miesto menininkų metalo laužo skulptūrų plenero KONTRAPUNKTAS kūrinių Projektą remia: Šiaulių miesto savivaldybė, UAB Vygarsta, UAB Serpentinas.
Metalo laužo atliekos - parodoje
Eva JAGMINAITĖ
ŠIAULIAI plius (2008-10-03 Nr. 228)
Nenustebkit - nuostabūs meno kūriniai gali gimti ne tik iš dailiai nušlifuoto granito ar kruopščiai supintų vytelių, bet ir iš... šiukšlių. Neįtikėtina? Tuo galite įsitikinti patys, užsukę per Šiaulių dienas į Didždvario parko teritoriją. Čia nuo ketvirtadienio vyksta jau penktasis metalo laužo skulptūrų pleneras "Kontrapunktas'5".
Didždvario parke jau galima pamatyti trečiadienį metalo laužo supirktuvėje besidarbavusių aštuonių profesionalių menininkų kūrinius. Skulptūrų tematika įvairi: vieni menininkai norėjo savo darbuose pašiepti artėjančius rinkimus, kiti - atkreipti dėmesį į socialines ir globalines problemas, dar kiti stengėsi ekspresyviai aplinkai suteikti sakrališkumo. Štai plenero dalyvis Kazys Bimba, norėdamas sukurti ramesnę skulptūrą, iš metalo laužo sukūrė angelą.
"Kontrapunktas'5" pirmiausia skiriamas nuolat bėgantiems, savo rūpesčiuose paskendusiems ir gatvėmis skubantiems žmonėms. Tiems, kurie neturi laiko lankytis parodose, tačiau nėra nutolę nuo meno.
Pernai per Šiaulių dienas vykęs metalo laužo pleneras pripažintas vienu įdomiausių miesto gimtadienio renginių. Tiesa, atgarsių sulaukta įvairių. Vieni žavėjosi skulptūrų paprastumu, kiti siūlė tokį "meną" kuo skubiau vežti atgal į sąvartyną. Tačiau, anot plenero rengėjų, toks menas provokuoja žmones kitaip pažvelgti į įprastus dalykus, metalo lauže priverčia įžvelgti ne tik kilogramais skaičiuojamą ir skirstomą metalo laužą, bet ir kūrybiškai žaismingas formas, netikėtus pavidalus, neįsivaizduojamas kompozicijas.
Plenero kuratorius Virginijus Kinčinaitis pabrėžia ne vien projekto meninę vertę, bet ir primena, kad plenero akcentas - jo ekologinė prasmė. Anot V. Kinčinaičio, senų metalo laužo atliekų panaudojimas naujoms skulptūroms sukūrti yra simboliškai įdomus, mat įvykdoma bevertės atliekos transformacija į vertingą ir brangų meno kūrinį. Taip siekiama paskatinti miesto bendruomenę, o ypač jaunimą, kitaip pažvelgti į atliekų panaudojimo galimybes.
"Kontrapunktas'5" kol kas vienintelis tokio pobūdžio renginys mūsų šalyje.
2007 metų metalo laužo skulptūrų pleneras KONTRAPUNKTAS4
Nuo revolverio rektoriui iki metalo nosinaitės
2007 m. Rugsėjo 7 d.
Šiaulių Kraštas
Marina OSTAPENKO
Šiandien Zubovų rūmų kieme atidaroma Šiaulių dailės galerijos rengiama metalo laužo skulptūrų paroda Kontrapunktas 4.
Menininkų kūrybinės kančios
Jau ketvirtus metus Šiaulių dailės galerija Šiaulių dienų proga rengia vienintelį Lietuvoje metalo laužo skulptūrų plenerą. Beveik visą šią savaitę trukusio plenero metu aštuonių menininkų sukurti metaliniai darbai iš metalo laužo rinkimo aikštelės, kur virė kūrybinis darbas, pristatyti į Zubovų rūmų kiemą.
Prieš porą dienų menininkus aplankėme jų improvizuotoje lauko dirbtuvėje. Šiauliečiai Dalvytis Udrys, Edita Zarėkienė, Vidmantas Zarėka, Sigitas Prancuitis, Virginijus Kinčinaitis, Voldemaras Barakauskas ir Vitalija Kurtinaitienė pasakojo apie savo kūrybos stilius, formos sampratas, metalo savybių suvokimą.
Šių metų plenero tema spalvos ir formos dermių paieškos.
Revolveris
Baltai nudažyto revolverio formos kūrinį sugalvojęs Voldemaras Barakauskas jį pavadino Kontrolinis šūvis. Omenyje turiu Vinco Pirmojo kontrolinį šūvį Šiaulių universiteto galerijai, kūrinio potekstės neslėpė autorius, darbu užsimindamas apie Šiaulių universiteto rektoriaus Vinco Lauručio veiklą.
Sunkiausia kūrinio detalė pagrindinis vamzdis sveria apie 300 kilogramų. Kitos dalys lengvesnės, todėl bendras kūrinio svoris apie 400 kilogramų. Labiausiai autorius baiminosi, kad gabenant revolverį, jo suvirintos detalės gali nulūžti.
Skruzdėlynas
Viena iš trijų Vidmanto Zarėkos kuriamų skulptūrų Skruzdėlynas. Jai pagaminti naudoti įvairūs metaliniai strypai. Natūralių faktūrų skruzdėlyną autorius dar planavo apjuosti metaline, dažyta tvorele.
Šio plenero metu Vidmantas pirmą kartą į rankas paėmė suvirinimo aparatą, jį išbandė savarankiškai. Dirbti patiko ir sekėsi, todėl metalo laužo surinkimo aikštelėje darbavosi ilgėliau nei kiti plenero dalyviai.
Nosinaitė
Balta, nėriniuota, krakmolyta nosinaitė su siuvinėta monograma, išvirkščiąja puse apverstą stendo dydžio plokštų savo darbą apibūdino Edita Zarėkienė. Menininkei sumanymą įkvėpė riterių laikai, kuomet moterys kavalierių dėmesį atkreipdavo, numetusios nosinaitę ant žemės.
Monogramą Edita žadėjo siuvinėti pati, tam viename iš metalo lakštų buvo padarytos skylutės, per kurias turėtų būti kaišiojamas troselis argi neprimena dygsniavimo? Galiausiai darbas turėtų būti nudažytas baltai.
Neseniai tapybos ant šilko parodą pristačiusi menininkė džiaugėsi galimybe padirbėti su metalu. Jai, kaip ir kitiems savarankiškai suvirinimo darbų neatliekantiems menininkams, talkino profesionalus suvirintojas.
Gniūžtė
Plenero iniciatorius Virginijus Kinčinaitis taip pat tapo vienu iš jo dalyvių ir gavo progą panaudoti turimas suvirintojo žinias, jis darbavosi savarankiškai. Jo kūrinys Metalo gniūžtė. Ją kurdamas, įsivaizdavau sniego gniūžtę, kuri, ridenama lipniu sniegu, vis didėja, kol tampa dideliu rutuliu, pasakojo autorius.
Virginijaus per metalo laužą tarsi praridenta gniūžtė pabaigoje turėtų būti truputį spalvinama. Jai naudotos tik atsitiktinės detalės, nieko specialiai neruošta.
Širma
Vitalijos Kurtinaitienės Širma, kurios viena iš dalių vaizduoja įsimylėjėlių porelę, autorės manymu, turėtų stovėti pievelėje ir ją atitverti nuo medžių. Šalia širmos bus galima pasėdėti, pasigrožėti gamta, pasidžiaugti gyvenimu, vardino menininkė. Vieną kitą kūrinio detalę autorė žadėjo padažyti, kad neatitoltų nuo šio plenero temos formos ir spalvos derinimo.
Abstrakcija
Mano skulptūra bene abstrakčiausia iš visų kitų, savo darbą apibūdino Sigitas Prancuitis. Jis daugiausiai kūriniui naudojo vamzdžius, vertikalias, horizontalias ir apvalias formas, paimtas iš buitinių daiktų. Kai kurias skulptūros dalis menininkas žadėjo nuspalvinti, žaisdamas su spalvomis. Pavadinimo darbui autorius dar nebuvo sugalvojęs.
Kėdė
Šmaikštusis Dalvytis Udrys savo kūrinį apibūdino paprastai Patogi kėdė. Kėdės formos metalo kūrinyje ypač daug vertikalių aštrių strypų, todėl sėdėjimą tokioje kėdutėje sunku būtų pavadinti patogiu. Visgi aš jau ne vienerius metus Kontrapunkte tęsiu patogių baldų temą, ir toliau šypsenos neslėpė menininkas.
Antrasis jo darbas taip pat ankstesniais metais iš metalo kurtų skulptūrų tęsinys vėžėčios. Mane traukia kovos vežimai dideliais ratais. Kitas šių metų kūrinys šia tema taip pat turėtų riedėti, žadėjo pašnekovas. Jis, kaip ir kiti autoriai, yra priklausomas nuo medžiagos metalo gabalėlių, detalių, kurias pavyko rasti metalo laužo rinkimo aikštelėje.
Ernestos Šimkienės ir Editos Zarekienės fotoreportažas
2006 metų metalo laužo skulptūrų pleneras KONTRAPUNKTAS3
Jau trečią kartą rengiamame unikaliame metalo laužo skulptūrų plenere KONTRAPUNKTAS 3 dalyvauja Lietuvos ir Latvijos menininkai. Keletą savaičių jų kurybinėmis erdvėmis ir dirbtuvėmis virto metalo laužo supirktuvė. Ten buvo sukurtos skulptūros is metalo laužo, o Šiaulių miesto dienų metu atidaryta plenero metu sukurtų objektų paroda Zubovų rūmų kieme. Dalis skulptūrų eksponuojama Šiaulių dailės galerijoje.
Toks projektas miesto visuomenei pristato meno atvirumo ir įvairovės galimybes. Menininkai, keisdami vietas ir įprastas medžiagas, sukuria unikalius meno kūrinius, kurie vėliau integruojami į atviras miesto erdves. Metalo laužo skulptūrų pleneras KONTRAPUNKTAS 3 vienintelis tokio pobūdžio renginys Lietuvoje.
Plenero dalyviai: Viktoras Binkis, Rimvydas Pupelis, Ričardas Bielskis, Kornelijus Užuotas, Dalvytis Udrys, Jonas Vaitkevičius, Svajūnas Udrys, Virginijus Kinčinaitis, Diana Lukjanska.
Fotoreportažas
2005 metų metalo laužo pleneras KONTRAPUNKTAS
Apie rengiamą 2005 m. plenerą KONTRAPUNKTAS
2004 m. Šiaulių miesto dienų proga surengtas Šiaulių miesto menininkų metalo laužo skulptūrų pleneras KONTRAPUNKTAS visų pirma buvo skirtas praeiviams, žmonėms kurie neužsuka į galerijas ar koncertų sales, žmonėms kurie nuolat skuba gatve paskendę kasdieniuose rūpesčiuose. Jau montuojant skulptūras buvo akivaizdu, kad tikslą pasiekėme praeiviai diskutavo, ginčijosi, vertino, dalinosi prisiminimais. Todėl nuspręsta ir kitais metais rengti šį plenerą, tačiau jau respublikinio lygio.
Juk toks menas provokuoja naujai pažiūrėti į įprastus dalykus, kad ir į metalo laužo dalis, netikėtas menines jų kombinacijas ar pakitusį gatvės vaizdą. Vieni žmonės žavisi, kiti piktai siūlo grūsti tokį meną atgal į savartyną. Tačiau aišku viena, kad jų mintis, vaizduotė ir jausmas pažadinti, žmonės pamato kad metalas gali būti ne tik kilogramais skaičiuojamu ir skirstomu metalo laužu, bet ir kūrybiškumo, žaismingumo, netikėtų prasmių bei formų šaltiniu. Tikimės, kad kitais metais tai bus respublikinis ir vienintelis Lietuvoje metalo laužo skulptūrų pleneras Šiauliuose.
Ironija iš metalo laužo
Šaltinis: Laikraštis Šiaulių kraštas
No. 211 (4184)
Publikacijos data: 2005.09.12
Autorius: Alvydas JANUŠEVIČIUS
Prie Šiaulių universiteto Menų fakulteto (Zubovų rūmų kieme) penktadienį pastatytos metalinės skulptūros, kurias Šiaulių ir vienas Estijos menininkas sukūrė iš metalo laužo. Kontrapunktas 2 antroji metalo laužo skulptūrų plenero paroda, kupina atviros ironijos.
Menininkai savo skulptūrose panaudojo senus buities prietaisus, automobilių ir motociklų detales, skardos lakštus ir kitą metalo laužą.
Plenero kuratorius Virginijus Kinčinaitis eksponavo skulptūrą Manekenė Aušra, kurios rankų ir veido plastika primena šiaulietišką Aušros skulptūrą.
Jono Vaitkevičiaus Klausyklos idėja autoriui gimė netikėtai: Kai rinkausi medžiagą savo kūriniui, vienas žmogus paklausė, kam man tos grotos. Pamaniau: grotos tardymo izoliatorius, klausykla.
Estas Ullar Kallau ant žemės patiesė skardinę juostą, kurioje nubrėžė penklinę ir iškalė L. van Bethoveno Devintąją simfoniją. Bethoveno muzika praeitis, sakė menininkas. Kodėl aš turėčiau jos klausytis? Susuktos juostos dalyje prikaliau strypų, kurie reiškia žmones, visada einančius ratu. Jie klausosi Bethoveno ir mano, kad gyvena.
2004 Metalo skulptūrų pleneras KONTRAPUNKTAS
Metalo skulptūrų plenere KONTRAPUNKTAS dalyvaus Šiaulių menininkai, kurie keletą savaičių savo kūrybinėmis erdvėmis ir dirbtuvėmis pavers metalo laužo supirktuves. Ten bus kuriamos skulptūros iš metalo laužo, o Šiaulių miesto dienų metu bus atidaryta plenero metu sukurtų objektų paroda įvairiose miesto vietose.
Toks projektas pristatys miesto visuomenei meno atvirumo ir įvairumo galimybes, kai kūrėjai, keisdami savo kūrybos vietas ir įprastas medžiagas, sukurs unikalius meno kūrinius, kurie vėliau bus integruoti į pačias netikėčiausias ir visiems matomas miesto vietas. Toks pleneras pasitarnautų kuriant savitą miesto peizažą bei galėtų būti rengiamas kasmet, įtraukiant ne tik Šiaulių, bet ir kitų miestų bei šalių kūrėjus.
Šiaulių miesto dienų proga surengtas Šiaulių miesto menininkų metalo laužo skulptūrų pleneras
KONTRAPUNKTAS visų pirma skirtas praeiviams, žmonėms kurie neužsuka į galerijas ar koncertų sales, žmonėms kurie nuolat skuba gatve paskendę kasdieniuose rūpesčiuose. Jau montuojant skulptūras buvo akivaizdu, kad tikslą pasiekėme praeiviai diskutavo, ginčijosi, vertino, dalinosi prisiminimais.
Juk toks menas provokuoja naujai pažiūrėti į įprastus dalykus, kad ir į metalo laužo dalis, netikėtas menines jų kombinacijas ar pakitusį gatvės vaizdą. Vieni žmonės žavisi, kiti piktai siūlo grūsti tokį meną atgal į savartyną. Tačiau aišku viena, kad jų mintis, vaizduotė ir jausmas pažadinti, kad metalinė, į dangų kylanti Sigito Prancuičio autokatastrofų poezija ar niūri Broniaus Rudžio kamera, Martyno Gaubo kosminės odisėjos fragmentas ar kraugeriškai linksmas Birutės Kasperavičienės uodas jau įsimins kaip stiprus vaizdinys, parodantis mums, kad tikrovė nėra tai, ką matome, tikrovė yra tai, ką pajėgiame įsivaizduoti, kad metalo laužo savartynas irgi iš esmės gali būti savo priešingybe. Jis gali būti ne tik kilogramais skaičiuojamu ir skirstomu metalo laužu, bet ir kūrybiškumo, žaismingumo, netikėtų prasmių bei formų šaltiniu. Nuoširdžiai dėkojame šį netradicinį plenerą geranoriškai parėmusiems šauniems UAB Vygarsta vyrams. Tikimės, kad kitais metais tai jau bus respublikinis ir vienintelis Lietuvoje metalo laužo skulptūrų pleneras Šiauliuose.
|
Šiaulių dienoms - metalo laužo skulptūros
Šaltinis: Laikraštis Šiaulių kraštas
No. 209 (3878)
Publikacijos data: 2004.09.09
Autorius: Alvydas JANUŠEVIČIUS
Menininkui ir Gegužių vidurinės mokyklos direktoriui Bronislovui Rudžiui kostiumas netrukdė montuoti skulptūras. Prie Šiaulių dailės galerijos per dvi dienas išdygo septynios skulptūros iš metalo laužo. Tai Šiaulių menininkų kūrybos vaisiai, skirti Šiaulių dienoms.
Dvi savaitės metalo supirktuvėje
Vienoje miesto metalo supirktuvių dvi savaites vyko metalo laužo skulptūrų pleneras "Kontrapunktas". Plenere dalyvavę Šiaulių menininkai Virginijus Kinčinaitis, Bronislovas Rudys, Martynas Gaubas, Sigitas Prancuitis ir Birutė Kasperavičienė išmestus metalinius daiktus prikėlė antram gyvenimui.
Menininkai savo skulptūrose panaudojo senus buities prietaisus, automobilių ir motociklų detales, skardos lakštus. Daugumą skulptūrų į bulvarą teko atvežti dalimis ir sumontuoti vietoje.
Metalo laužo skulptūrų ekspozicijos kuratorius Virginijus Kinčinaitis prisipažino, kad jam buvo įdomu perdaryti tai, ką kiti išmeta: "Metalo supirktuvė virto studija. Menininkai provokuoja žmonių jautrumą. Praeiviai džiaugiasi, piktinasi, garsiai aptarinėja. Svarbiausia - reaguoja".
Atmetimo reakcija
Skulptūrų montavimo darbai truko dvi dienas. Per šį laiką V. Kinčinaitis suprato - Šiauliuose dar sunkiai prigyja meno naujovės: "Vieną skulptūrą teko perstatinėti tris kartus. Meno kūrinys sukėlė šalia esančios prekyvietės vadybininkų pasidygėjimą. Jie užprotestavo - išginė mus. Man atrodo keista - komercininkai atsisako, kad šalia jų trumpam pastovėtų vienų iš geriausių Lietuvos menininkų darbai".
Bronislovas Rudys, Gegužių vidurinės mokyklos direktorius ir vienas iš aktyviausių plenero "Kontrapunktas" organizatorių, pastebėjo, kad Šiaulių vaizdas turi savotišką atmetimo reakciją: "Sunku surasti tinkamą vietą - skulptūras iš nebenaudojamų metalo dirbinių užgožia pasenusi bulvaro aplinka. Betoniniai gėlių vazonai lyg tyčia sudėlioti ten, kur galėtų stovėti skulptūros.
Iš gofruoto metalo plokščių statau penkių metrų aukščio arką, tačiau kranui trukdo elektros laidai".
B. Rudys paaiškino, kad metalo laužo skulptūrų įdėja Šiauliuose nauja, tačiau pasaulyje jau gyvuoja keletą dešimtmečių.