Organizatorius
Koncertinė įstaiga Šiaulių valstybinis kamerinis choras "Polifonija"

Adresas:
Aušros al. 15
LT-76299, Šiauliai
Tel./Faks. (8~41) 523812
El. paštas info@polifonija.lt
Gediminas Ramanauskas
Mob.tel. 8 611 42035
El. paštas maestro@polifonija.lt

Vita Butvilienė
Mob.tel.8 615 41354
El. paštas resurexit@polifonija.lt

2008 m. kovo 24 d. – balandžio 6 d.

Jau dvidešimt šeštąjį kartą Velykų savaitės metu Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje vyks Šiaulių tarptautinis velykinis muzikos festivalis „Resurexit“.

Ryškiausia renginio žvaigždė – charizmatiškoji dirigentė ir pedagogė iš Slovėnijos Karmina Šilec. Su Šiaulių valstybiniu kameriniu choru „Polifonija“ ji parengs ir atliks įspūdingą chorinės muzikos programą.

Kiti festivalio dalyviai: ansamblis „Musica Humana“, Lietuvos kamerinis orkestras, Šv. Kristoforo orkestras, Šiaulių kamerinis orkestras, Chmelnyckio savivaldybės kamerinis choras (Ukraina), choras „Vilnius“, Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės” merginų choras, berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“, solistai Asta Krikščiūnaitė, Ieva Prudnikovaitė, Dainius Puišys, vargonininkas Bernardas Vasiliauskas, aktorė Rūta Staliliūnaitė, šiemet švenčianti garbingą 70-ties metų jubiliejų, ir kiti.






Festivalis 2007 m

Jau dvidešimt penktąjį kartą su Šv. Velykomis į Šiaulius atkeliaus tarptautinis velykinis muzikos festivalis, sukviesdamas draugėn gerai muzikai neabejingus žmones. Festivalio rengėjai nusprendė šiek tiek pakeisti jo pavadinimą. Nuo šiol renginys vadinsis Šiaulių tarptautiniu velykiniu muzikos festivaliu „Resurexit“ (resurexit – lot. prisikėlė). Šiemet jis pražys kaip įvairiaspalvė gėlė, o jame skambėsianti muzika bus ne mažiau spalvinga nei velykiniai margučiai.

Festivalį jau seniai pamėgo šiauliečiai ir miesto svečiai. Jis – vienas svarbiausių ir įdomiausių kultūrinių renginių Šiauliuose – kasmet sulaukia vis daugiau klausytojų. Jau tapo įprasta, kad festivalis vyksta Velykų savaitės metu, bet renginiui vis populiarėjant nutarta jį išplėsti laike ir erdvėje, surengiant daugiau koncertų ir taip suteikiant galimybę žmonėms išgirsti kuo įvairesnės muzikos.

Pirmasis festivalio koncertas įvyks Didžiosios savaitės metu, Didžiojo ketvirtadienio išvakarėse. Skambės nepaprasto grožio muzika, atliekama Šv. Kristoforo kamerinio orkestro ir vienos iškiliausių Šveicarijos smuikininkių – Armene Stakian.

Ypač aktyviai šiame festivalyje reikšis pats festivalio rengėjas – Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“. Pirmąją Velykų dieną kolektyvas koncertuos su nuolatiniu kūrybiniu partneriu - Lietuvos kameriniu orkestru.

Gerų įspūdžių klausytojams suteiks pirmąkart festivalyje dalyvausiantis svečias iš Izraelio Simon Kopeliansky (altas), ir jau pakankamai gerai klausytojams žinomi Borisas Traubas (smuikas, Lietuva) bei Šiaulių kamerinis orkestras.

Ypač įdomus ir netradicinis turėtų būti koncertas, skirtas Lietuvos krikšto 620-sioms metinėms (1387) paminėti. Jungtinės valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ ir „Polifonijos“ choro pajėgos atliks ansamblio vadovo Giedriaus Svilainio, aktyviai besireiškiančio jaunosios kartos kompozitoriaus, sukurtą muziką - kūrinių ciklą, pavadinimu "Lietuvos krikštas".

Festivalyje dar niekad neskambėjo varpelių muzika, bet šiemet sulauksime ypatingų svečių iš Estijos – varpelių ansamblio „Arsis“. Į jų koncertą kviečiami tie, kuriems artima ypač subtili ir lyriška muzika. Ansamblio atliekami kūriniai lyg tyras vanduo nuplaus ir atgaivins kiekvieno sielą.

„Polifonija“ ir vėl turės puikią progą muzikuoti su Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansambliu „Musica humana“, garsėjančiu subtiliomis ne tik senosios, bet ir šiuolaikinės muzikos interpretacijomis. Beje, ansamblis yra ypatingas ir tuo, kad yra dalyvavęs visuose Šiaulių velykiniuose festivaliuose.

Nuolatinių koncertų lankytojų būrį turėtų pagausinti ir jaunesni klausytojai, nes Velykų savaitės šeštoji diena bus skirta vaikų atliekamai muzikai. Renginyje dalyvaus Radviliškio muzikos mokyklos ir Kuršėnų meno mokyklos jaunių chorai bei vokaliniai ansambliai, vadovaujami Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ ilgamečių dainininkių Ingos Petrauskienės ir Hanos Pastaukienės. Koncerte dainuos ir svečiai iš Sankt Peterburgo, nuskynę laurus ne viename tarptautiniame festivalyje – choro studija „Rondo“.

Vienas iš festivalio koncertų bus skirtas Šiaulių miesto garbės piliečiui maestro Sauliui Sondeckiui. Jo batutai paklus Klaipėdos orkestras ir Šiaulių valstybinis kamerinis choras "Polifonija".

Festivalio koncertai vyks ne tik Šiaulių katedroje, bet ir Šiaulių filharmonijos salėje bei Baisogalos dvare. Jų erdves užpildys fortepijoninės muzikos garsai. Skambins Rimantas Vingras, buvęs šiaulietis, dabar gyvenantis Didžiojoje Britanijoje.

Renginį pratęs svečias iš sostinės - choras "Vilnius".

Festivalio baigiamajame koncerte pirmą kartą Lietuvoje skambės vengrų kompozitoriaus Frigyes Hidas „Requiem“ (skirtas žuvusiems visuose žmonijos istorijos karuose atminti), kurį atliks netradicinis sąstatas: solistai iš Latvijos, pučiamųjų orkestras „Riga“, Rygos kamerinis choras "Ave Sol" ir Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“.





1978-2006 m. įvykusių festivalių dalyvių


SĄRAŠAS
(Abėcėlės tvarka)

Chorai, vokaliniai ansambliai

Berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“ (vad. V. Miškinis)
Cantares chorales capelle S. Casimiri (vad. D. Jozėnas)
„Cantemus“ (vad. V. Lopas)
Charkovo meno instituto studentų choras (vad. A. Linkov, Ukraina)
Choras "Kamer..." (vad. M. Sirmais, Latvija)
Choras „Vilnius“ (vad. A. Jozėnas, J. Kalcas, P. Gylys)
Diuisburgo Šv. Salvatoriaus bažnyčios choras (vad. U. Maibaum, Vokietija)
Faluno kamerinis choras (vad. A. Hagegord, Švedija)
Kamerinis choras „Ave sol“ (vad. I. Kokars, Latvija)
Kamerinis choras „Muklajs“ (vad. S. Šmate, Latvija)
Kamerinis choras „Lauda“ (Latvija)
Kauno kamerinis vyrų choras „Varpas“ (vad. S. Mažulis)
Kauno valstybinis choras (vad. P. Bingelis)
Klaipėdos E. Balsio menų gimnazijos vaikų choras (vad. Z. Kariniauskienė)
Klaipėdos muzikinio teatro choras (vad. V. Ruzgys)
Klaipėdos savivaldybės muzikos centro mišrus choras „Gilija“ (vad. R. Songaila)
Klaipėdos universiteto menų fakulteto chorvedybos katedros studentų mišrus choras (vad. G. Purlys)
Klaipėdos vyrų choras „Aukuras“ (vad. R. Varnas)
Latvijos kultūros fondo kamerinis choras „Versija“ (vad. E. Jonaitis)
Latvijos valstybinis choras „Latvija“ (vad. I. Cepitis, Latvija)
Lietuvos muzikos akademijos studentų choras (vad. P. Gylys)
Lietuvos muzikų draugijos kamerinis choras (vad. P. Gylys)
Lietuvos radijo ir televizijos kamerinis choras (vad. A. Vildžiūnas)
Marijampolės kamerinis choras „Suvalkija“ (vad. V. Junevičienė)
Panevėžio kamerinis choras „Volungė“ (vad. G. Viržonienė)
Radijo ir televizijos vaikų choras (vad. A. Girdzijauskas)
Rygos jaunimo choras „Renatus“ (vad J. Linderbergs, P. Plume, Latvija)
Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ (vad. S. Vaičiulionis)
Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika“ (vad. V. Augustinas)
Senosios muzikos vokalinis ansamblis „Introitus“ (vad. V. Pinkevičius)
Stokholmo karališkojo dramos teatro choras (vad. B. Malmberg, Švedija)
Šiaulių berniukų choras „Dagilėlis“ (vad. R. Adomaitis)
Šiaulių dainos mylėtojų klubų „Atgaiva“ ir „Žiburys“ jungtinis choras (vad. S. Žukienė)
Šiaulių „Juventos“ vidurinės mokyklos jaunių ir mišrus choras (vad. R. Gumuliauskienė)
Šiaulių konservatorijos mišrus choras (vad. B. Šulskienė, I. Ivaškevičienė)
Šiaulių kultūros centro vaikų vokalo studija „Ro-ko-ko“ (vad. R. Kauneckaitė)
Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos jaunių choras (vad. G. Jaseliūnienė)
Šiaulių Šv. Petro ir Povilo katedros choras (vad. S. Razma)
Šiaulių universiteto kamerinis choras „Bičiuliai“ (vad. S. Žalalis)
Šiaulių universiteto merginų choras „Cantus“ (vad. A. Piragytė)
Šiaulių universiteto merginų choras „Littera“ (vad. B. Savickaitė, M. Žibūdienė)
Šiaulių universiteto merginų choras „Pavasaris“ (vad. S. Žalalis)
Šiaulių universiteto mišrus choras „Studium“ (vad. G. Ramanauskas)
Vilniaus arkikatedros jaunimo choras (vad. V. Savickaitė)
Vilniaus 4-osios muzikos mokyklos chorinio dainavimo skyriaus jaunių choras (vad. Puošiūnas)
Vilniaus 5-osios muzikos mokyklos vaikų choras (vad. A. Uždavinys)
Vilniaus pedagoginio universiteto choras „Ave vita“ (vad. K. Barisas)
Vilniaus universiteto akademinio choro grupė (vad. B. Jankauskas)
Vilniaus universiteto kamerinis choras (vad. P. Gilys)
Vokalinis ansamblis „Museum musicum“ (vad. G. Alfimovas)
Vokalinis ansamblis „Vox novus“ (vad. J. Kalcas)

Orkestrai

Baltarusijos valstybinis kamerinis orkestras (vad. J. Ciriukas, I.E. Reihl /Vokietija/)
Klaipėdos kamerinis orkestras (vad. L. Kuraitienė)
Klaipėdos muzikinio teatro orkestras (vad. A.J. Lukoševičius)
Klaipėdos universiteto kamerinis orkestras
Lietuvos garbės sargybos pučiamųjų orkestras (kapelmeist. dimisijos majoras J. Jonušas)
Lietuvos kamerinis orkestras (vad. S. Sondeckis)
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (vad. J. Domarkas)
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (vad. G. Rinkevičius)
Šiaulių kamerinis orkestras (vad. R. Šervenikas, B. Traubas)
Šiaulių miesto pučiamųjų orkestras (vad. V. Stonkus)
Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (vad. D. Katkus)
Tarptautinio N. Lisenkos fondo kamerinis orkestras (vad. J. Lisenko, Ukraina)

Kameriniai ansambliai

Ansamblis „Nordia“ (Švedija)
Baltarusijos senosios muzikos ansamblis „Cantabile“ (vad. G. Gegilter)
Jaroslavlio senosios muzikos ansamblis „Barocco“ (Rusija)
Kamerinis ansamblis „Ave musica“
Kamerinis ansamblis „Bancheto musicale“
Kamerinis ansamblis „Harmonija“ (Ukraina)
Kamerinis ansamblis „Madrigalas“ (Rusija)
Kamerinis ansamblis „Renesans“ (Rusija)
Kamerinis ansamblis „Tallinn Camerata“ (Estija)
Kauno senosios muzikos ansamblis (vad. L. Čiapas)
Kijevo senosios muzikos ansamblis (Ukraina)
Klaipėdos kamerinės muzikos ansamblis
Klaipėdos senosios muzikos ansamblis „Ventus maris“ (vad. V. Sadauskas)
Klaipėdos varinių pučiamųjų instrumentų kvintetas
Lietuvos kompozitorių sąjungos kamerinis ansamblis
Lietuvos muzikos akademijos studentų akordeonistų kvintetas
Lietuvos muzikos akademijos studentų styginių kvartetas
LNF kamerinis ansamblis „Musica humana“ (vad. prof. A. Vizgirda)
Pučiamųjų kvintetas „Vilniaus brass“
„Senosios muzikos akademija“ (Rusija)
Senosios muzikos ansamblis „Hortus Musicus“ (vad. A. Mustonenas, Estija)
Senosios muzikos ansamblis „Šarakan“ (Armėnija)
Styginių kvartetas „Chordos“
Sundsvalio pučiamųjų instrumentų kvintetas (Švedija)
Šiaulių jaunųjų smuikininkų ansamblis
Šiaulių kamerinis ansamblis „Viola“ (vad. L. Kauneckienė)
Šiaulių pučiamųjų instrumentų kvintetas
Šiaulių styginių kvartetas „Credo“
Taikomosios dailės muziejaus kamerinis ansamblis
Tambovo senosios muzikos ansamblis „Concertino“ (Rusija)
Trakų senosios muzikos ir šokio ansamblis (vad. J. Mikiškaitė)
Valst. akademinio operos ir baleto teatro kamerinis ansamblis (vad. I. Kučinskas)
Valstybinis Vilniaus kvartetas
Vilniaus universiteto kamerinis ansamblis
Vladimiro senosios muzikos ansamblis (Rusija)

Solistai, instrumentalistai

Alčiauskis K. (tenoras)
Ambrazaitytė N. (mecosopranas)
Andriuškevičienė B. (vargonai)
Argamirzovas S. (tenoras)
Bakula V. (bosas)
Beinaris R. (obojus)
Berglund A. (obojus, Švedija)
Budrys A. (klarnetas)
Buimijsteris V. (baritonas, Ukraina)
Bülov J. (klavesinas, Švedija)
Buzaitė A. (sopranas)
Chuchrova L. (sopranas)
Česlauskaitė L. (sopranas)
Digrys L. (vargonai)
Domikaitė L. (mecosopranas)
Dorr S. (tenoras, Vokietija)
Dvarionas J. (vargonai)
Dvarionaitė A. (smuikas)
Eichwalder M. (bosas, Vokietija)
Gricius R. (trimitas)
Grigalavičiūtė N. (sopranas)
Grigorian A. (sopranas)
Grindenko T. (smuikas, Rusija)
Janutas A. (tenoras, Lietuva)
Jasinskienė E. (violončelė)
Jasiukaitis R. (violončelė)
Jelesina E. (vargonai)
Jonutytė L. (mecosopranas)
Jozėnas D. (vargonai)
Jung G. (gitara, Vokietija)
Kanišauskas K. (smuikas)
Katilius R. (smuikas)
Kaukaitė G. (sopranas)
Kauneckienė L. (smuikas)
Klivickaitė E. (mecosopranas)
Kozlovskis A. (bosas)
Kramarev I. (trimitas)
Kraus R. (altas, Vokietija)
Krikščiūnaitė A. (sopranas)
Kulikauskas E. (violončelė)
Kuper – Firmstone E. (sopranas, Vokietija)
Kužmarskytė D. (mecosopranas)
Kviklys G. (vargonai)
Leitaitė J. (sopranas)
Levald T. (sopranas, Estija)
Linaburgytė I. (mecosopranas)
Lisicina E. (vargonai, Latvija)
Lubauskas V. (obojus)
Maciūtė R. (sopranas)
Malikėnas Ž. (smuikas)
Matulevičius A. (baritonas)
Mažone I. (mecosopranas, Latvija)
Milkevičiūtė I. (sopranas)
Misiūra – Tumanov I. (bosas)
Muravjovas V. (tenoras)
Murinaitė A. (smuikas)
Narožnaja J. (vargonai)
Nevulis K. (bosas)
Norvaišas L. (bosas)
Oganessian E. (vargonai, Prancūzija)
Orlovs O. (tenoras, Latvija)
Paulauskas E. (smuikas)
Petrauskienė J. (smuikas)
Petročenko N. (sopranas)
Petrulis S. (trimitas)
Prakelytė J. (mecosopranas)
Pranaitytė J. (skaitovė)
Prudkauskas E. (tenoras)
Prudnikovaitė I. (mecosopranas)
Prudnikovas V. (bosas)
Pšibilskienė A. (altas)
Puišys D. (baritonas)
Račkauskaitė L. (mecosopranas)
Retel A. (bosas, Vokietija)
Rubežius A. (tenoras)
Sahl P.O. (fleita, Švedija)
Seebach L. (mecosopranas, Vokietija)
Seilius E. (tenoras)
Skėrytė G. (sopranas)
Sprindys L. (tenoras)
Stankevitz U. (sopranas, Vokietija)
Statkus A. (altas)
Stulgytė – Schmalenberg D. (smuikas, Vokietija)
Širvinskaitė A. (sopranas)
Šiugždinienė V. (violončelė)
Šorenko N., I. (fortepijoninis duetas, Ukraina)
Tamel L. (mecosopranas, Estija)
Tiškevičius G. (tenoras)
Traubas B. (smuikas)
Tumėnaitė D. (fleita)
Vadoklienė V. (sopranas)
Vaicekauskaitė R. (sopranas)
Vaitkus B. (vargonai)
Valterytė E. (vargonai)
Vasiliauskas B. (vargonai)
Veiverytė R. (sopranas)
Vilkanauskaitė N. (sopranas)
Vizgirda A. (fleita)
Vyšniauskas P. (saksofonas)
Vytas R. (altas)
Vogel K. (vargonai, Vokietija)
Vosyliūtė R. (smuikas)
Zakaras D. (vargonai)
Zimkus M. (tenoras)
Zumstein H. (vargonai, Vokietija)
Žalys G. (bosas)

Dirigentai

Åberg M. (Švedija)
Augustinas V.
Bingelis P.
Gylys P.
Gražinis R.
Jozėnas A.
Kalcas J.
Katkus D.
Kokars I. (Latvija)
Lisenko M. (Ukraina)
Mais G. (Vokietija)
Mišeikis A.
Miškinis V.
Nilsson-Sindenius M. (Švedija)
Provatorov G. (Baltarusija)
Pitrėnas M.
Purlys G.
Ramanauskas G.
Reihl I.E. (Vokietija)
Schmalenberg T.
Sirmais M. (Latvija)
Sondeckis S.
Stonkus V.
Šervenikas R.
Vaičiulionienė D.
Vaičiulionis S.
Wassenius M. (Švedija)
Zaboras A.


Spauda apie festivalį:


Festivalis baigėsi, tebūnie festivalis

Šaltinis: Laikraštis Šiaulių kraštas
No. 92 (3761)
Publikacijos data: 2004.04.22
Autorius: Vita MORKŪNIENĖ

"Festivalis - ne tik šventa muzika šventoje erdvėje, tai pinigai, darbas ir nuolatinės problemos", - teigia XXII tarptautinio bažnytinės muzikos festivalio meno vadovas Sigitas Vaičiulionis. Su tarptautinio bažnytinės muzikos festivalio meno vadovu ir rengėju Sigitu VAIČIULIONIU kalbamės paskutinę festivalio dieną, balandžio 20-ąją, kai jo vadovaujamas Šiaulių valstybinis choras "Polifonija" rengėsi baigiamajam išvažiuojamajam festivalio koncertui Kauno filharmonijoje.
Pinigai
- Atvirai sakau, festivalis yra ir darbas, ir nervai, ir visąlaik didžiulė bėda dėl pinigų. Todėl kaskart pagalvoju, kad gal jau gana, kad nebereikia daugiau to festivalio.
- Kaip finansavimo reikalai klostėsi šiemet?
- Šiemet apie pinigus sužinojome anksčiau. Turime pripažinti, kad Šiauliuose reikalai klostosi įmanomai - ir Kultūros skyriaus vedėja, ir miesto Savivaldybės administracija, ir visa Taryba mūsų atžvilgiu yra tolerantiški ir iš biudžeto festivaliui skyrė pinigų.
Šiemet gavome 30 tūkstančių. - Dar 15 tūkstančių skyrė Kultūros ir sporto rėmimo fondas. Ar to nepakanka?
- Vilniaus požiūris į periferijoje vykstančius renginius yra baisus.
Šiemet minėtasis fondas parėmė 600 projektų. Akivaizdus dėsningumas: rajonų projektai paremiami tūkstančiu ar dviem tūkstančiais litų, o Vilniaus projektai - keliasdešimttūkstantinėmis ar net šimtatūkstantinėmis sumomis. Koks požiūris, toks ir finansavimas. Man davė 15 tūkstančių - perpus mažiau, negu prašiau.
- Kiek pinigų reikėtų, kad galėtumėte padaryti festivalį tokį, kokį norite?
- Paskaičiuokime. Jeigu pasikviestume bent vieną užsienio kolektyvą, sakykime, chorą, tai ir kainuotų 30000. Ir tai tas choras būtų saviveiklinis, o mes tokių į festivalį nekviečiame.
Vilniaus požiūris į provinciją koks yra, toks ir išliks - niekur nuo to nepasislėpsime. Tuo labiau dabar, kai atsidaro Europa. Jeigu mes sau nepadėsime ir savimi nepasirūpinsime, niekas mums nepadės.
Kolektyvai
- Į festivalį kviesti kolektyvų kaip ir nebereikia, patys rodo norą dalyvauti. Tačiau būtinai turiu paminėti, kad daug kolektyvų atvažiuoja pačiomis palankiausiomis mums sąlygomis už simbolinius honorarus.
Šiemet dalyvavo keliolika kolektyvų. Kai kurie yra tikri festivalio veteranai ir patriotai. Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinis ansamblis "Musica humana", "Polifonijos" choras, Lietuvos kamerinis orkestras dalyvavo visuose festivaliuose, kai kurie atvyksta kelintą ar net kelioliktą kartą.
- Koks šiauliečių atlikėjų indėlis į šį festivalį?
- Dalyvavo keli šiauliečių kolektyvai: kamerinis orkestras, "Dagilėlio" dainavimo mokyklos berniukų ir jaunuolių choras, pučiamųjų kvintetas, miesto pučiamųjų orkestras.
Pastarasis kolektyvas festivalyje dalyvavo pirmą kartą ir labai sėkmingai - jų koncertas buvo tikras stebuklas. Pagyrimo žodžių nusipelnė ir "Dagilėlis", parengęs labai įdomų ir įspūdingą koncertą. Abu šie kolektyvai pasirodė nepriekaištingai profesionaliai.
Šiauliečių į festivalio programą mielai įtrauktume ir daugiau, tik kad tų profesionalų nėra.
Ypatumai
- Festivalis turi ilgametę tradiciją. Vis dėlto kuo šiųmetinis skyrėsi iš kitų?
- Visi kažkodėl klausia to paties. Festivalis pirmiausia tuo ir išskirtinis, kad vyksta jau 22-ejus metus. Kito tokio Lietuvoje nėra.
Antras ypatumas - profesionalumas. Ruošiantis visiems festivaliams tai buvo pagrindinis mūsų kriterijus. Profesionalų atliekama labai gera, įdomi ir graži muzika. Mes visąlaik stengiamės.
Mūsų pozicija nuo pradžių buvo aiški. Visi esame mokesčių mokėtojai. Dalis tų mokesčių tenka ir profesionalų kolektyvams išlaikyti. Tad kodėl negalėtume bent savaitę tų profesionalų pasiklausyti už ačiū? Ir dar bažnyčioje?
- Iki 1990-ųjų festivalis buvo vadinamas senosios muzikos ansamblių festivaliu. Kodėl prireikė keisti pavadinimą?
- Savo prigimtimi jis nuo pradžių buvo bažnytinės muzikos, tačiau tik nuo 1990-ųjų tuometinio Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčios klebono monsinjoro Kleopo Jakaičio dėka bažnytinė muzika ėmė skambėti toje erdvėje, kuriai ir buvo sukurta. Iš pradžių tai nebuvo labai įprastas reiškinys, o dabar atrodo, kad kitaip ir būti negali.
Tarptautiškumas
- Festivalis visuomet vadinosi tarptautiniu. Šiemet jame dalyvavo tik du svečiai iš užsienio. Ar ne per mažai jame tarptautiškumo? Ar nevertėtų atsisakyti to įpareigojančio statuso?
- Atsakysiu vienu pavyzdžiu. Nuo gegužės 1 dienos, kai mes tampame Europos Sąjungos nariai, Švedų kultūros institutas Stokholme nebegalės apmokėti švedų muzikantams kelionės išlaidų į Lietuvą. Iki šiol galėjo. Būtent dėl to šiauliečiai galėjo džiaugtis pažintimi su garsiu Švedijos menininku, dirigentu ir muzikantu M. Wassenius.
Svečiai iš užsienio mums paprasčiausiai per brangūs, kad galėtume jų pasikviesti daug. Grįžtu prie to paties - mes nesame ir niekada nebūsime Vilniaus festivalis, kuris gauna pusantro miljono litų ir gali sudaryti programą, nusagstytą tarptautinio lygio žvaigždėmis.
Jūs siūlote atsisakyti žodžio "tarptautinis", kiti siūlo atsisakyti žodžio "bažnytinės". Galima pakeisti pavadinimą, galima atsisakyti statuso, galima atsisakyti ir paties festivalio. Tik ar reikia, jeigu visą savaitę į katedrą ateina būrys šiauliečių.
Jeigu miestas būtų davęs 50 tūkstančių ir Vilnius būtų davęs 50 tūkstančių - mūsų tarptautiškumas būtų kitoks.
Požiūris
- Nuomonę apie valdžios požiūrį išsakėte. Kaip į jį žiūri kolegos kultūrininkai ir muzikantai? - Su kolegomis visuomet yra daugiausiai problemų.
Yra muzikantų, kurie laiko save tokiais dideliais profesoriais, kuriems toks festivalis nė motais.
Iš visos didžiulės Šiaulių universiteto bendruomenės koncertuose pastebėjau tik gerbiamą menotyrininką V. Rimkų su žmona ir Humanitarinio fakulteto dekanę G. Kačiuškienę. Kolegų muzikų ir muzikantų, muzikos mokyklų pedagogų ir auklėtinių mačiau vos vieną kitą.
- Kaip galėtumėte tai paaiškinti?
- Paaiškinimų gali būti įvairių. Vieni sako, nebuvo reklamos, kiti sako, kad nebuvo įkvėpimo, tretiems iš tikrųjų kažkas sukliudė.
Reklama
- Dėl reklamos - ar jos buvo tikrai pakankamai?
- Nepakankamai. Miesto turizmo informacijos centras priėmė išklijuoti 20 plakatų - tiek mieste yra vietų. Patys šiek tiek išnešiojome. Buvo informacijos televizijoje, laikraštyje. Taip, kaip ir visuomet.
- Kaip jūs žiūrite į reklamos svarbą?
- Normaliai. Iš praktikos žinau: vietoj tų 20 plakatų galėtų būti išklijuota 100 - niekas nepasikeistų. Jeigu žmogus nenori ateiti - jis suras priežastį, kodėl neina. Tie, kurie nori - susižino: skambina į kleboniją, skambina į "Polifoniją", į filharmoniją.
Aš labai ramiai į tai žiūriu. - Ar galime būti ramūs, kad festivalis įvyks ir kitąmet.
- Įvyks, jeigu bus reikalingas.

Šiauliuose vėl skamba bažnytinė muzika

Šaltinis: Laikraštis Šiaulių kraštas
No. 84 (3753)
Publikacijos data: 2004.04.13
Autorius: Angelė MOCKUTĖ

Sigitas Vaičiulionis, Šiaulių valstybinio kamerinio choro "Polifonija" meno vadovas ir tarptautinio bažnytinės muzikos festivalio rengėjas, prisipažino: "Festivalį surengti nelengva. Tačiau kai pamatai pilną Katedrą klausytojų, supranti: turi būti toks renginys". Balandžio 12-ąją, antrąją Velykų dieną, Šiaulių katedroje prasidėjo tradicinis XXII tarptautinis bažnytinės muzikos festivalis. Profesionalių solistų ir meno kolektyvų šiauliečiai galės klausytis visą savaitę, paskutinis koncertas įvyks balandžio 18 dieną.
Sigitas Vaičiulionis, Šiaulių valstybinio kamerinio choro "Polifonija" meno vadovas ir renginio sumanytojas, šiemet į Šiaulius sukvietė ryškiausius Lietuvos kolektyvus ir atlikėjus.
Šiaulių katedroje koncertuos Lietuvos kamerinis orkestras, Kauno valstybinis choras, choras "Vilnius", Nacionalinės filharmonijos kamerinis ansamblis "Muzica Humana". Bažnytinės muzikos festivalyje dalyvauja ir šiauliečiai choras "Polifonija", berniukų ir jaunuolių choras "Dagilėlis", Šiaulių kamerinis orkestras. Pirmą kartą festivalyje gros Šiaulių pučiamųjų orkestras.
Atvyks ir svečių iš užsienio. Balandžio 17 dienos koncerte su šalies muzikantais gros R. Kraus iš Vokietijos. Balandžio 18 dieną Lietuvos kameriniam orkestrui ir Šiaulių valstybiniam kameriniam chorui diriguos M. Wassenius iš Švedijos.
Pasak S. Vaičiulionio, kolektyvų į Šiaulius kviesti nebereikia, jie patys rodo iniciatyvą dalyvauti. Bažnytinės muzikos festivalio rengėjas džiaugėsi, kad šalies kolektyvai sutinka koncertuoti už simbolinį honorarą.
"Miestas festivaliui skyrė 30 tūkstančių litų, dar 15 tūkstančių litų gavome iš Lietuvos kultūros ir sporto rėmimo fondo. Lietuvos kolektyvai ir solistai prašo labai mažų honorarų, koncertuodami jie uždirbtų daugiau. Tačiau jie supranta: reikia, kad toks renginys būtų", - sakė S. Vaičiulionis.
Tarptautinis bažnytinės muzikos festivalis yra dovana miestui, kiekvieną vakarą koncertų galima klausytis nemokamai.
Pasak festivalio organizatoriaus, tokio renginio Lietuva neturi, sakralinės muzikos koncertai vyksta Kaune, Kretingoje, bet ten dalyvauja saviveikliniai kolektyvai.




Atvelykio savaitę bažnytinės muzikos festivalis

Šaltinis: Laikraštis Šiaulių kraštas
No. 74 (3138)
Publikacijos data: 2002.04.02
Autorius: Vita MORKŪNIENĖ

Vakar Šiaulių katedroje prasidėjo dvidešimtasis Tarptautinis bažnytinės muzikos festivalis.
Festivalį pradėjo Lietuvos kamerinis orkestras, vadovaujamas maestro Sauliaus Sondeckio, ir Šiaulių valstybinis kamerinis choras "Polifonija". Dalyvaujant solistams Aistei Širvinskaitei, Jurgai Prakelytei, Audriui Rubežiui ir Ignui Misūrai, buvo atliktos J. Haidno "Nelsono mišios" ir J.S. Bacho "Čakona".
Visą savaitę po katedros skliautais skambės įvairių amžių muzika, sunkiai telpanti į griežtą bažnytinės muzikos apibrėžimą. Net išrankiausi muzikos gurmanai turės galimybę rinktis ir autorius, ir atlikėjus, kurių spektras tikrai platus. Tarp festivalio dalyvių Baltarusijos kamerinės muzikos ansamblis "Cantabile", Lietuvos aklųjų choras "Vilnius", Vilniaus savivaldybės Šv.Kristoforo kamerinis orkestras, senosios muzikos ansamblis "Musica Humana", choras "Jauna muzika".
Festivalį užbaigs vėlgi Lietuvos kamerinis orkestras su Sauliumi Sondeckiu, Šiaulių "Polifonija" ir didelis būrys solistų. Klausytojų laukia premjera. Šiauliuose pirmą kartą bus atliktos Dž. Rosinio "Messa di Rimini".

Bažnytinės muzikos festivalis - visą Velykų savaitę

Šaltinis: Laikraštis Šiaulių kraštas
No. 96 (2556)
Publikacijos data: 2000.04.26
Autorius: Rita ŽADEIKYTĖ

Šį pirmadienį Šiauliuose prasidėjo XVIII tarptautinis bažnytinės muzikos festivalis. Po Šiaulių katedros skliautais rimtosios muzikos koncertai vyks visą Velykų savaitę. Du festivaliniai koncertai bus surengti ir Kuršėnų bei Linkuvos bažnyčiose.
Festivalio atidarymo vakarą pirmą kartą Lietuvoje buvo atliktos F.Listo "Karūnavimo mišios". O ateinantį sekmadienį festivalį vainikuos specialiai jam sukurtas ir pirmą kartą atliekamas kūrinys "Meilės sodas". Muziką pagal anglų poeto V.Blake eiles sukūrė lietuvių kompozitorius Algirdas Klova. Šiuo kūriniu Šiaulių bažnytinės muzikos festivalis gegužės 1 dieną bus pristatytas ir Vilniuje.
Festivalio organizatorius, Šiaulių valstybinio kamerinio choro "Polifonija" vadovas Sigitas Vaičiulionis sakė, kad šis, aštuonioliktasis, festivalis išskirtinis tuo, jog jis iš viso įvyko. Festivalio projektą svarstė net dvi nepriklausomos vilniečių komisijos, kurios nusprendė skirti šiam festivaliui 20 tūkstančių litų iš Kultūros ministerijos. 30 tūkstančių litų festivaliui skirta ir iš miesto biudžeto.
Šiaulių festivalyje sutiko dalyvauti Lietuvos rimtosios muzikos žvaigždės - Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinis ansamblis "Muzika Humana", Šv. Kristoforo kamerinis orkestras bei solistai. Šįkart festivalyje bus ir naujų veidų. Pirmą kartą jame dalyvaus fleitininkas iš Švedijos profesorius Per Olof Sahl. Festivalyje pakviesti dalyvauti net keturi Šiaulių vaikų ir moksleivių kolektyvai. Švedų dirigentas Mats Nilsson Sindenius Šiaulių festivalyje dalyvauja nebe pirmus metus. Baltarusijos senosios muzikos ansamblis "Cantabile" dalyvavo dar pirmajame bažnytinės muzikos festivalyje. Ansamblio vadovas Genrikas Gedilteris "Šiaulių kraštui" sakė, jog į Šiaulių festivalį juos traukia atvažiuoti gera, profesionaliai atliekama muzika ir nepaprastai simpatiški klausytojai. Jis stebėjosi, kad tiek daug klausytojų ateina į koncertus. Minske, pasak jo, rimtoji muzika surenka žymiai mažiau