|
Gintautas Mažeikis KULTŪRA
Šiaulių kultūrinį gyvenimą koordinuoja miesto savivaldybės Kultūros skyrius. 1999-2002 m. skyriaus veikloje įvyko didelių pokyčių. 1999-09-15 Šiaulių miesto mero potvarkiu skyriuje buvo panaikinti 3 etatai. 2000-05-18 miesto tarybos sprendimu Kultūros skyrius buvo sujungtas su Kūno kultūros ir sporto skyriumi (žr. l pav., p. 161). Reorganizuoto Kultūros ir sporto skyriaus vedėju tapo Kęstutis Petraitis, pavaduotoja kultūrai - Natalija Borgerdt.
2000-12-14 buvo įkurta visuomeninė Kultūros taryba. Tarybos pirmininkas - A. Venckus (Šiaulių dramos teatro vadovas), sekretorė - N. Borgerdt, nariai: V. Butkus (SU Literatūros katedros vedėjas), R. Lukošius (Šiaulių konservatorijos dėstytojas), G. Mažeikis (SU Filosofijos katedros vedėjas), B. Salatkienė (SU Istorijos katedros asistentė), V. Tribandis (Lietuvos dailininkų sąjungos Šiaulių miesto skyriaus pirmininkas). Tarybos uždavinys - numatyti miesto kultūrinio gyvenimo strategiją, išskirti prioritetus, aptarti problemas ir siūlyti, kaip jas spręsti. Be tarybos, buvo sukurta 10 ekspertų grupių: 1) profesionaliojo meno; 2) vaizduojamojo meno; 3) literatūros; 4) etninės kultūros; 5) bibliotekų veiklos ir informacijos sklaidos; 6) mėgėjų kūrybos; 7) kultūros paveldo; 8) jaunimo ir vaikų kūrybos bei saviraiškos; 9) švenčių ir pramogų; 10) leidybos. Ekspertais tapo miesto kultūros ir mokslo įstaigų specialistai, savo srities žinovai. Jie patarimo teise ekspertavo Kultūros ir sporto skyriui pateiktus kultūros projektus ir teikė patarimus Kultūros skyriui ir tarybai dėl projektų finansavimo galimybių. Kultūros tarybos sprendimai buvo rekomendacinio pobūdžio.
2002-06-20 Šiaulių miesto taryba dar kartą reorganizavo Kultūros ir sporto skyrių. 2002-07-04 vėl buvo įkurtas savarankiškas Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros skyrius, kuriam laikinai vadovavo N. Borgerdt.
Šiauliuose vyksta daug ir įvairių tradicinių bei naujų kultūros renginių. Tai kasmetinis tarptautinis bažnytinės muzikos festivalis, kas antri metai - fortepijoninių duetų festivalis, tradicinė miesto gimtadienio šventė Šiaulių dienos, taip pat Senųjų amatų dienos, 2002 m. pradėtas rengti prof. Sauliaus Sondeckio tarptautinis muzikos festivalis ir kt.
2002 m. Šiaulių miesto savivaldybės administracija įsteigė premijas už kūrybinę veiklą. 2002 metų fotografu tapo R. Dailidė, metų rašytoju V. Kirkutis,
metų muzikos kurinių atlikėju S. Vaičiulionis, metų dailininkais L. Čiutienė ir R. Plungė, metų tautodailininkėmis V. K. Lideikienė ir I. Vaidilauskienė.
Miesto kultūriniame gyvenime aktyviausiai reiškiasi savivaldybei, Kultūros ministerijai priklausančios kultūros įstaigos, švietimo įstaigų meno kolektyvai, privačios įstaigos (galerijos) ir klubai.
Šiaulių miesto kultūros centras (direktorius V. Stonkus) kartu su savivaldybės Kultūros skyriumi formuoja miesto kultūrinį gyvenimą, vienija miesto meno kolektyvus ir atlikėjus. Centre veikia 18 meno kolektyvų, kuriuose šoka, vaidina, dainuoja ir groja 746 dalyviai. Įvairių meno žanrų kolektyvai aktyviai dalyvauja miesto ir apskrities šventėse, garsina Šiaulius ir Lietuvą užsienyje. Etninės kultūros skyrius rengia kalendorines šventes, tautinių mažumų ir etninių grupių vakarus-koncertus.
Aktyviausi Kultūros centro kolektyvai - pučiamųjų orkestras (vadovas V. Stonkus) su big bendo grupe ir medinių pučiamųjų instrumentų kvintetu, kamerinis orkestras (vadovas B. Traubas), vaikų šokių kolektyvas Želmenėliai" (vadovė A. Masėnienė), pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas Kalatinis" (vadovė V. Verkulienė), jaunimo teatrinė studija Helijas" (vadovė V. Staševičiūtė).
Vaikų vokalo studijos Ro ko ko" (vadovė R. Kauneckaitė) auklėtiniai aktyviai dalyvavo Šiauliuose ir Lietuvoje vykusiuose renginiuose, festivaliuose, konkursuose (Dainų dainelė", Šypsena", Babies sing Jazz", Pop kopėčios 2000") ir tapo jų laureatais bei prizininkais. Kolektyvas du kartus atstovavo Lietuvą prestižiniame Latvijos TV vaikų muzikos festivalyje Sunbeam", kur solistė I. Zaleskytė laimėjo didįjį prizą už geriausią vokalą. 1999 m. kolektyvas koncertavo Suomijoje Baltijos šalių chorų festivalyje Vaasa 99".
Kultūros centre taip pat veikia vaikų choreografijos kolektyvas Aušrelė" (vadovas M. Kosaitis), jaunimo choras Atžalynas" (vadovė M. Žibūdienė), žemaičių folkloro ansamblis Auda", vaikų folklorinis ansamblis Abrūsėlis" (vadovė V. Taučienė) ir kiti. 2000 m. buvo įkurta kapelija Turava". Tai keturių dalyvių grupė, atliekanti dainuojamąjį, grojamąjį folklorą. Kapelija dalyvavo miesto bei respublikiniuose renginiuose Ant rubežiaus", Rudens mozaika", televizijos laidoje Duokim garo".
Meninė studija Svajokliai" (vadovė Z. Vilutytė) 2002 m. išleido naują kompaktinį diską Saulės kelias". Jame sudėtos dainos iš archajinių mitų motyvais sukurto muzikinio veiksmo Saulės kelias", kurį Svajokliai" pastatė kartu su SU kameriniu orkestru. Šis spektaklis laimėjo konkursą VII pasauliniame vaikų teatrų
festivalyje Vokietijoje.
Šiaulių kultūros centrui priklauso 2 filialai - Rėkyvos bei Aklųjų ir silpnaregių kultūros namai. Rėkyvos filialas organizuoja kasmetines masines miesto gyventojų šventes prie Rėkyvos ežero: Jonines, aitvarų, vandens šventes, gegužines, diskotekas jaunimui. Aklųjų ir silpnaregių kultūros namai buria daugiausia regėjimo negalią turinčius miesto žmones. Veikia 4 meno mėgėjų kolektyvai: liaudiškos muzikos kapelija Šelmiai", tautinių šokių kolektyvas, mišrus vokalinis ansamblis Dermė", folklorinis ansamblis Sedula". Mišrus vokalinis ansamblis Dermė" (vadovė D. Kavaliauskienė) 1999 m. dalyvavo LASS meno saviraiškos festivalyje Širdies šviesoj" ir tapo laureatu. Tais pačiais metais dalyvavo meno mėgėjų festivalyje Cėsyje (Latvija). 2000 m. kolektyvas parengė Advento vakaro programą, dalyvavo tarptautiniame festivalyje Liepų žydėjimas" Piarnu (Estija) ir buvo apdovanotas diplomu už geriausiai atliktą liaudies dainą.
Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka (direktorė I. Žilinskienė) susideda iš 5 skyrių ir 9 filialų, išsidėsčiusių skirtingose miesto vietose. Per metus biblioteką aplanko apie 165 tūkst. šiauliečių. Jie gali naudotis 311 tūkst. dokumentų fondu, 105 pavadinimų periodiniais leidiniais, prenumeruojamomis elektroninėmis duomenų bazėmis. Bibliotekos skaityklose yra 146 darbo vietos, iš jų 14 kompiuterizuotų. Veikia specializuotos skaityklos: interneto, užsienio kalbų, žaisloteka ir Vaikų informacijos ugdymo centras.
Biblioteka dalyvauja Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) programoje, yra įtraukta į Lietuvos bibliotekų modernizavimo programą.
1999-2002 m. bibliotekoje parengta ir įgyvendinta 14 įvairių projektų. Gauta parama iš Atviros Lietuvos fondo, Atviros visuomenės instituto Vengrijoje, Japonijos vyriausybės bibliotekų rėmimo fondo, Baltijos-Amerikos partnerystės programos, Europos komisijos delegacijos Lietuvoje, LR kultūros ministerijos, Šiaulių miesto savivaldybės ir kitų rėmėjų.
Bibliotekoje kasmet rengiami tradiciniai renginiai tarptautinėms Vaikiškos knygos ir Vaikų gynimo dienoms paminėti, vyksta jaunųjų kraštotyrininkų Mikelių mokyklos baigiamųjų darbų pristatymai ir diplomų įteikimai, organizuojamas vaikų laisvalaikis ir kūrybiniai užsiėmimai, literatūros, muzikos ir kraštotyros renginiai, įvairios parodos.
2002 m. biblioteka šventė veiklos 25-metį.
Šiaulių dailės galerija (direktorė R. Atkočiūnienė) - vienas iš pagrindinių Šiaurės Lietuvos vaizduojamojo meno centrų. Galerijoje rengiamos Šiaulių, Lietu-
vos ir užsienio autorių parodos, tarpdisciplininiai projektai, klasikinės, džiazo, eksperimentinės, elektroninės muzikos koncertai, performansų, avangardinės mados šou, organizuojamos teminės diskusijos, leidinių pristatymai, konferencijos (pvz., 2002 m. konferencija Fluxus: šiuo atveju").
1999-2002 m. galerijoje eksponuotos retrospektyvinės (R. Vilkausko jubiliejinė tapybos paroda Retrospektyva", J. Valatkevičiaus Baby don't cry", Lietuvos dailininkų sąjungos apžvalginė vaizduojamosios dailės paroda Kolekcija 2002"), teminės (Rezus. Plius / Minus", Laboratorija. Garsas + vaizdas II", Kūno optika", Baimės", Mail art'as"), tapybos (V. Žuko, R. Grigaliūno, D. Kasčiūnaitės, R. Katiliūtės, T. Rotlando (Norvegija), grafikos ir piešinių (P. Stougardo (Danija), D. Degaudenzi (Italija), fotografijų (A. Lukio (ne)asmeniš-ki dalykai", A. Aleksandravičiaus Zavišų dvaro gyventojai", G. Šiukščiaus foto-grafikos, P. Arlausko Royal", tarptautinė paroda Modernaus kūno antropologija", A. Griškevičiaus (JAV) Kelionės") ir kitos parodos. Eksponuotos ir respublikinės psichikos ligonių ir sutrikusio intelekto žmonių kūrybos parodos (2001, 2002 m.).
Organizuota įvairių koncertų. 1999 m. surengtas Kauno jaunimo kamerinio orkestro barokinės muzikos ciklas Muzikinės teritorijos". Koncertavo E. Buožio džiazo kvartetas, The Clients Funk Sodiety" (Šveicarija), H. Affolterio kvintetas (Šveicarija). 2000 m. pasitikti projektu Pabaigos vizijos / angis", koncertu, kuriame dalyvavo E. Janavičius, H. Kopsas (Šveicarija), A. Ščiuka, T. Renoldas (Šveicarija). Atlikta B. Kutavičiaus oratorija Paskutinės pagonių apeigos" (SU merginų choras Littera", vadovė M. Žibūdienė).
Galerijoje dažnai vyko videovariacijų, garso instaliacijų bei mišrūs audio- ir videomeno renginiai, kur buvo demonstruojama profesionali ir studentų kūryba, nuotolinio ryšio koncertai, klubinės muzikos vakarai. Rengti ir multietninės bei holistinės muzikos vakarai (grupės Vartai" muzikinis-vizualinis projektas Lygsvara", holistinio meno festivalis Oras").
Svarbiu Šiaulių miesto kultūrinio gyvenimo reiškiniu tapo galerijoje organizuojami alternatyvaus meno ir mados festivaliai Virus". 2002 m. įvyko jau septintasis festivalis.
Galerijoje realizuojami eksperimentiniai meniniai projektai. Daugelio parodų ir meninių projektų kuratorius - menotyrininkas V. Kinčinaitis.
Šiaulių mokytojų namų galerija Laiptai" (direktorė J. Ališauskienė) ištikima dailės tradicijai, orientuojasi į viduriniosios kartos menininkų kūrybą, nevengia debiutų, išskirtinį dėmesį skiria išeivijos menininkų kūrybai.
1999-2002 m. galerijoje surengtos 69 parodos. Devyniolika jaunųjų menininkų iš Šiaulių, Joniškio, Mažeikių, Kuršėnų parodų eksponuota galerijos mažojoje salėje. Naujausius darbus galerijoje eksponavo A. Griškevičius, J. Mykolaitytė, A. Petrulis, A. Gražys, K. Dereškevičius, S. Teitelbaumas, M. Liugaila, A. ir A. Kliševičiai, L. Natalevičius, A. Jusionis, A. Krištopaitis, A. Visockis, V. Janulis, B. Šaltis, N. Sitonytė, A. Vasiliauskas ir kt.
Galerija bendradarbiauja su užsienio menininkais: Ž. Mikšiu ir M. Meras (Prancūzija), A. Gustas ir R. G. Mordmiūlleriu (Vokietija). Ž. Mikšio ir M. Meras parodos pristatytos ne tik Laiptų", bet ir Vilniaus dailės akademijos, Klaipėdos ir Panevėžio paveikslų galerijose, Kelmės krašto muziejuje.
Galeriją garsina tradiciniai renginiai - galerijos gimtadienio šventės ir kalėdinių miniatiūrų parodos. Galerija ne tik organizuoja parodas, bet ir leidžia katalogus, dalyvauja projektuose. Kartu su Lietuvos dailės akademija parengtos dvi edukacinės programos Lietuvių išeivijos grafika" ir Nuo klišės iki atspaudo". Galerijos organizuojamos parodos, akcijos, koncertai vyksta ir P. Bugailiškio sode (Obelų žydėjimo šventė, meno projektas DO, muzikos vakarai ir kt.).
Mokytojų namų kultūrinę veiklą praturtina etnokultūriniai renginiai, kuriuos inicijuoja 15 metų dirbantis folkloro ansamblis Salduvė". Ansamblyje dalyvauja apie 40 miesto mokyklų mokytojų, kurie 2002 m. parengė miestietiško folkloro ir žemaitiškų dainų, šokių programas.
VšĮ Šiaulių miesto savivaldybės kino ir kultūros centras Saulė" (direktorius E. Civilka). 1999 m. kino teatre buvo įdiegta naujausia Dolby Digital Surround Ex sistema. Kadangi naujų kino filmų gaunama daugiau, negu įmanoma parodyti Saulės" kino teatre, todėl žiūrovų patogumui buvo rekonstruotas Laiko" kino teatras. Čia įrengta Dolby Digital Surround Ex garso sistema, 114 patogių, minkštų ir labai komfortiškų vietų salė bei 60 vietų kavinė. Per metus kino teatrus Saulė" ir Laikas" aplanko apie 170 tūkst. žiūrovų.
Kino teatre Saulė" yra viena didžiausių salių mieste (860 vietų). Todėl dažnai čia vyksta koncertai, kiti renginiai.
Šiaulių Aušros" muziejus (direktorius R. Balza) - Lietuvos kultūros ministerijai pavaldus respublikinis muziejus. Jame yra 6 specializuoti muziejinių rinkinių skyriai: Archeologijos, Etnografijos, Istorijos, Dailės, Fotografijos, Technikos istorijos. Veikia 7 ekspozicijos: istorijos ir etnografijos - Aušros alėjos rūmuose; dailės bei S. ir K. Venclauskių - Venclauskių namuose; fotografijos istorijos - Fotografijos muziejuje; J. Krikščiūno-Jovaro memorialinė ir literatūrinė Literatūros
kūrėjų pasaulis ir likimai" - poeto Jovaro name; dviračių - Dviračių muziejuje; garso ir vaizdo atkūrimo prietaisų - Radijo ir televizijos muziejuje; malūno įrangos - Žaliūkių vėjo malūne; Šiaulių žydija XX a. I pusėje" - restauruojamuose Ch. Frenkelio rūmuose. Muziejuje dirba 99 darbuotojai, iš jų 48 - specialistai. Nuo 2000 m. rugsėjo mėn. muziejaus padaliniui - Fotografijos muziejui - vadovauja V. Ulinskytė. 2001 m. sausio l d. įsteigtas Aušros" muziejaus Restauravimo centras (vedėja V. Andrulienė).
Įrengtos naujos ekspozicijos: 2001 m. Aušros" alėjos rūmuose - etnografijos ir liaudies meno ekspozicija Valstiečių buitis ir būtis XIX a. pab.-XX a. pr." (autorė S. Mockutė, dailininkė R. Tamašiūnaitė), 2002 m. Radijo ir televizijos muziejuje - nauja garso ir vaizdo atkūrimo prietaisų istorijos ekspozicija (autorė G. Žukauskienė, dailininkė R. Tamašiūnaitė), o restauruojamuose Ch. Frenkelio rūmuose - ekspozicija Šiaulių žydija XX a. I pusėje" (autorė I. Nekrašienė, dailininkė O. Stripinienė).
Muziejuje pastoviai organizuotos muziejaus rinkinių ir kitos parodos (1999 m. jų buvo 45, 2000 m. - 52, 2001 m. - 51, 2002 m. - 48). 2000 m. muziejus pradėjo rengti gyvosios archeologijos šventes prie Žaliūkių vėjo malūno - Senųjų amatų dienas. Šventės vyko 2001 bei 2002 m. ir tapo tradicinės.
Ypatingas dėmesys skirtas moksleiviams. 1999 m. muziejuje įrengta Senovės amatų troba", kurioje vyksta muziejinės pamokos Puodų lipdymas senoviniais būdais", Juostų vijimas", Archeologinis kostiumas" moksleiviams. Parengtos ir naujos edukacinės programos Pynimas iš vytelių", Atvirukų kūrimas", Elementarus dviračio remontas". Populiarios ir tradicinės programos Užgavėnių kaukių darymas" ir Velykinių kiaušinių marginimas". Per metus muziejinėse pamokose apsilanko iki 3 000 moksleivių.
Muziejaus darbuotojai tyrė Lieporių archeologijos paminklų kompleksą, Šiaurių senamiesčio kultūrinį sluoksnį, Šaulių sąjungos įkūrėjo V. Putvinskio-Pūt-vio archyvą, partizaninį judėjimą Šiaulių krašte 1944-1953 m., fotografijos istoriją ir dabartį. Šį darbą aktyviausiai dirbo B. Salatkienė, 1. Nekrašienė, S. Mockutė, A. Malinauskaitė, V. Ostašenkovienė, A. Šapaitė, V. Šiukščienė. Muziejus organizavo konferencijas (1999 m. - Lietuvos šaulių sąjungai - 80", Žurnalui Gimtasai kraštas" - 65"; 2000 m. - Lietuviškų atvirukų ištakos"; 2001 m. - Lietuviškų atvirukų paveldas ir jų sisteminimas", Pirmieji Mauricijaus Hryškevičiaus skaitymai"; 2002 m. - Atvirukų tipologija, terminija, bibliografija, katalogavimas" ir kt.), minėjimus (dr. J. Šliūpo 140-mečio minėjimas 2001 m. ir kt.).
1999-2002 m. muziejaus leidykla išleido 23 stambesnius ir apie 60 smulkesnių leidinių. Tai katalogai (1863 m. sukilimo medžiaga Šiaulių Aušros" muziejuje / Sudarytoja E. Raguckienė, 1999; Politinių kalinių, tremtinių ir partizanų laiškai Šiaulių Aušros" muziejuje / Sudarytoja A. Malinauskaitė, 2001), konferencijų straipsnių rinkiniai (Žurnalui Gimtasai kraštas" -65 / Sudarytojos L. J. Pranienė, V. Šiukščienė, 1999; Lietuvos šaulių sąjungai - 80 / Sudarytoja E. Raguckienė, 1999; užsakyti leidiniai (R. Baristaitė, A. Petrikauskas. Šiaulių Senosios (Taisos) kapinės, 1999) ir kita.
1998 m. švenčiant Aušros" muziejaus 75-metį, buvo įsteigta P. Bugailiškio premija, kuri 1999 m. buvo įteikta Daugyvenės (Radviliškio r.) kultūros istorijos muziejaus-draustinio direktoriui E. Prascevičiui ir Kurtuvėnų regioninio parko skyriaus vedėjui V. Lopetai, 2000 m. - J. Janonio gimnazijos mokytojui kraštotyrininkui J. Krivickui, 2001 m. - dailininkui kraštotyrininkui A. Krištopaičiui, 2002 m. - mokytojui kraštotyrininkui iš Užvenčio V. Rimkui.
Kultūros vertybių apsaugos departamento Šiaulių teritorinis padalinys (viršininkas R. P. Olišauskas) - kultūros vertybių apsaugos valstybės valdymo institucija. Pagrindiniai jos uždaviniai - nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos valstybinės politikos ir strategijos metmenų rengimas ir vykdymas. Siekiant visuomenę supažindinti su šalies kultūros paveldu, kasmet rugsėjo mėn. organizuojamos Europos paveldo dienos. 1999 m. Europos paveldo dienų tema buvo Istoriniai parkai ir sodai Lietuvoje", 2000 m. - Technikos paminklai Lietuvoje", 2001 m. - Gynybiniai įtvirtinimai Lietuvoje", 2002 m. - Medinė architektūra Lietuvoje".
Šiaulių dramos teatras (vadovas A. Venckus) - svarbus Šiaurės Lietuvos kultūros centras. 1999-2002 m. buvo pastatyta 17 premjerinių spektaklių, iš kurių 3 skirti vaikams (pvz., K. Kubilinsko Joniukas aviniukas ir sesytė Elenytė" (rež. J. Žibūda) kritikos įvertintas kaip vienas gražiausių vaikiško repertuaro spektaklių).
Teatro režisieriai R. Atkočiūnas, R. Steponavičiūtė rinkosi literatūros žanrus nuo filosofinės dramos, Senojo Testamento tekstų (A. Fugardo Dimetas", Raudos pagal Jeremiją") iki melodramos, etnografinių vaizdelių bei buitinės komedijos (T. Ratigano Dama be kamelijų", A. Vienuolio Veronika", R. Harlingo Plieninės magnolijos"). Žanrinį ir tematinį repertuaro margumyną papildė kviestiniai režisieriai P. Stoičevas (Šveicarija), U. Brikmanis (Latvija) ir A. Pociūnas, svarbų dėmesį skyręs nacionalinei literatūrai (S. Gedos Inteligentiškas beprotnamis", B. Sruogos Dobilėlis penkialapis", K. Borutos Baltaragio malūnas").
Didžiausią kūrybinį sujudimą Šiaulių dramos teatre sukėlė vilniečio akto-
riaus ir režisieriaus S. Račkio projektai Juozapas Šveikas" (pagal J. Hašeko romaną) ir A. Čechovo Trys seserys". Spektakliuose ryški nauja estetika, paprastesnė, aiškesnė vaidybos stilistika. Jie sulaukė didelio publikos dėmesio ir nevienareikšmių kritikos vertinimų.
Teatro trupė (26 aktoriai) daug vaidina Šiauliuose, gastroliuoja. Greta patyrusių scenos meistrų S. Jakubausko, F. Laurinaitytės, P. Piauloko, A. Venckaus, E. Pauliukonio išaugo jaunų aktorių I. Norkutės, J. Budriūnaitės, D. Jančiausko meistriškumas.
Kasmet per Teatro dieną teikiami Šiaulių miesto savivaldybės įsteigti apdovanojimai aktoriams už geriausius sezono vyro ir moters vaidmenis. 1999 m. šios premijos laureatais tapo I. Norkutė - Helen ir D. Jančiauskas - Bilis (M. McDonag-ho Luošys iš Ainišmano salos"), 2000 m. V. Paleckaitė - Sofija ir P. Piaulokas
- Dimetas (A. Fugardo Dimetas"), 2001 m. I. Norkutė - Izolda ir D. Jančiauskas
- Tristanas (Ž. Bedjė Tristanas ir Izolda"), 2002 m. J. Budriūnaitė - Masą
(A. Čechovo Trys seserys") ir S. Jakubauskas - Šveikas (J. Hašeko Juozapas
Šveikas").
Rokiškio festivalyje Vaidiname žemdirbiams" 2000 m. prizą Geriausias spektaklis" pelnė S. Gedos Inteligentiškas beprotnamis" (rež. A. Pociūnas), o 2002 m. J. Hašeko Juozapas Šveikas" (rež. S. Račkys) apdovanotas pagrindiniu festivalio prizu, geriausiu vyro vaidmens atlikėju pripažintas S. Jakubauskas, specialus prizas įteiktas P. Piaulokui (Kacas). 2000 m. už ilgametę teatrinę veiklą Kristoforo" laureatu tapo teatro veteranas K. Tumkevičius.
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka (direktorė E. Rimkūnienė) - apskrities savivaldybių viešųjų bibliotekų informacinės, metodinės veiklos ir tarpbibliotekinio abonemento centras. 2000 m. įsteigtas Europos Sąjungos informacijos centras.
Bibliotekos fonduose yra daugiau nei 700 tūkst. spaudinių ir kitų dokumentų lietuvių, anglų, lenkų, rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Bibliotekos paslaugomis naudojasi daugiau nei 17 tūkst. skaitytojų. Bibliotekoje per dieną vidutiniškai apsilanko apie 800 žmonių. Skaityklose įrengtos 185 vietos, 17 iš jų - kompiuterinės. Įdiegta LIBIS sistema, programos komplektavimo ir katalogavimo posistemės. 2002 m. pabaigoje sukurtas lokalinis 45-ių kompiuterių tinklas. Kompiuteriniame bibliotekos kataloge per 40 tūkst. įvairių dokumentų įrašų. Prenumeruojamos elektroninės duomenų bazės: LIBIS suvestinis katalogas, periodinės spaudos bibliografinė straipsnių bazė, Penkių kontinentų virtualus spaudos kioskas, LITLEX,
EBSCO, The Grove Art Dictionary Online ir kt.
Parengti ir, remiant įvairiems fondams, įgyvendinti projektai. 1999 m. sukurtas Muzikos informacijos centras, 1999-2000 m. - naujų galimybių centrai vartotojams. 2001 m. plėtojamos informacinės technologijos, 2001-2002 m. - informacijos vartotojų ugdymas Šiaulių miesto viešosiose bibliotekose. 2001 m. įkurtas Šiaulių ekslibriso muziejus.
Kasmet bibliotekoje surengiama per 200 įvairių renginių. Tai literatūros ir muzikos vakarai, knygų pristatymai ir susitikimai su jų autoriais, kraštotyros popietės, dailės ir fotografijų parodos. Kas dveji metai vyksta tradicinės mokslinės konferencijos Povilo Višinskio skaitymai". 2000 m. organizuotas tarptautinis konkursas Ex libris. Šiaulių P. Višinskio bibliotekai - 50" sulaukė 155 dalyvių iš 28 pasaulio šalių. 2002 m. įvyko tarptautinė konferencija Baltijos šalių ekslibrisas. Šiaulių krašto knygos ženklai". Užmegztas bendradarbiavimas su Miuncheno jaunimo biblioteka (Vokietija), Laholmo miesto biblioteka (Švedija), Danijos kultūros institutu, Šiaurės šalių ministrų tarybos informacijos biuru, Britų taryba ir kitais.
Lietuvos nacionalinės filharmonijos Šiaulių skyrius - Šiaulių filharmonija (direktorė N. Saimininkienė) - koncertinė organizacija, kurios pagrindinis tikslas - pateikti Šiaulių regiono gyventojams aukščiausio lygio muzikos meno kultūrą ir tradicijas, atskleisti ir ugdyti jaunuosius talentus, su muzikos menu supažindinti Šiaulių regiono gyventojus, rengti festivalius ir meno akcijas. Filharmonija bendradarbiauja su Šiaulių kameriniu orkestru, sudaro kontraktus su žymiausiais šalies bei užsienio atlikėjais konkrečioms programoms įgyvendinti. Nuo 1995 m. kas antri metai organizuojamas tarptautinis fortepijoninių duetų festivalis. Festivalis rengiamas pirmą balandžio savaitę. Tuomet surengiami keli koncertai Šiauliuose, vienas - kitame Lietuvos mieste, vienas - užsienyje.
2002-10-18-2003-01-25 Šiauliuose vyko Sauliaus Sondeckio tarptautinis muzikos festivalis, kuriame dalyvavo Rusijos imperinis baletas, Sankt Peterburgo valstybinio ermitažo orkestras Sankt Peterburgo Cameratta" ir kiti atlikėjai.
Nepamiršti ir jaunieji klausytojai. Jiems organizuotas koncertų ciklas Klasikinė muzika - vaikams".
Šiaulių valstybinis kamerinis choras Polifonija" (meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas S. Vaičiulionis, dirigentė D. Vaičiulionienė) - vienas žinomiausių Lietuvos profesionalių chorų. Choro repertuaras ypač platus: nuo renesanso ir baroko iki šiuolaikinės muzikos, nuo chorinių miniatiūrų iki didelių formų kūrinių. Polifonija" atlieka lietuvių, švedų, norvegų, italų, prancūzų, vokiečių,
lenkų, olandų autorių kurinius. Repertuare yra ir kurinių, skirtų Polifonijai".
Koncertuodamas choras aplankė Latviją, Estiją, Baltarusiją, Ukrainą, Rusiją, Lenkiją, Švediją, Bulgariją, Italiją, Argentiną ir Braziliją. Padarė įrašų Brazilijos, Italijos, Baltarusijos, Latvijos, Lietuvos radijuje ir televizijoje. Išleido dvi plokšteles (Senoji Lietuvos muzika", Musica sacra Lituania"), keturias kompaktines plokšteles.
Choras yra dalyvavęs daugelyje festivalių ir konkursų, pelnęs nemaža prizų ir laureato vardų. Choras dažnai koncertuoja įvairiuose Šiaulių renginiuose.
Miesto kultūriniame gyvenime aktyviai dalyvauja ir švietimo įstaigų meno kolektyvai.
Šiaulių konservatorijoje (direktorius J. Lamauskas) rengiami įvairūs festivaliai ir konkursai. Konservatorijoje vyko daug festivalių, koncertų:
- II akordeonistų festivalis Linksmasis akordeonas" (1999 m.);
- konservatorijos mokinių, diplomantų ir dėstytojų vieši pasirodymai,
skirti Šiaulių konservatorijos 60-mečiui (1999 m.);
- XI respublikinio B. Dvariono pianistų konkurso zoninis turas
(2000 m.);
- Šiaulių miesto vaikų ir jaunimo chorų festivalis (2000 m.);
- respublikinio J. Pakalnio jaunųjų atlikėjų pučiamaisiais instrumentais
konkurso Šiaulių zonos turas (2000 m.);
- Lietuvos akordeonistų konkurso Šiaulių zonos turas ir Vilniaus muzikos
mokyklų akordeono specialybės mokytojų orkestro (vadovas R. Sviackevičius)
koncertas (2000 m.);
- III tarptautinis akordeonistų festivalis Linksmasis akordeonas", kuria
me buvo dalyvių iš Italijos (2001 m.);
- jaunimo liaudiškos muzikos festivalis Tūto". Jame dalyvavo ir svečių iš
Rygos jaunimo centro - tai ansamblis Teiksma" (2001 m.).
2001-2002 m. dėstytojos M. Minčiūnienės iniciatyva sukurtas Šiaulių konservatorijos kamerinis orkestras, kuriam diriguoja direktorius J. Lamauskas, ir merginų choras, kuriam vadovauja dėst. N. Vaičiulienė.
Vienas svarbiausių konservatorijos pedagogų darbo įvertinimų - moksleivių, studentų pasiekimai tarptautiniuose ir respublikiniuose konkursuose, kur laimėtos pirmosios vietos:
- VII respublikiniame J. Pakalnio jaunųjų atlikėjų pučiamaisiais ir mu
šamaisiais instrumentais konkurse (1999 m.) studentas M. Lukoševičius užėmė I
vietą (dėst. A. Uža);
- Klaipėdoje vykusiame respublikiniame pianistų konkurse (2001 m.) III
kurso moksleivė G. Grubinskaitė užėmė I vietą (vyr. dėstytoja L. Mameniškytė);
- VIII respublikiniame J. Pakalnio jaunųjų atlikėjų pučiamaisiais ir mu
šamaisiais instrumentais konkurse (2001 m.) R. Dolibagas laimėjo I vietą (dėst.
R. Jonaitis);
- 2001 m. baigę Šiaulių konservatoriją ir įstoję į Lietuvos muzikos akade
miją, studentai M. Jukna ir P. Velikis rugsėjo mėn. VII tarptautiniame akordeonis
tų konkurse Italijoje, Monteso mieste, tapo laureatais (I vieta);
- VI respublikiniame J. Švedo konkurse (2002 m.) laureate tapo liau
dies instrumentų specialybės moksleivė E. Lapinskaitė - I vieta (vyr. dėst.
R. Vaišnorienė);
- XII respublikiniame B. Dvariono jaunųjų pianistų konkurse (2002 m.)
diplomantu tapo mokinys E. Milkintis (mokyt, ekspertė L. Mameniškytė).
Šiaulių Dagilėlio" dainavimo mokykla įsteigta 1999 m. Joje dainavimo mokosi ir koncertuoja daugiau kaip 200 berniukų. Pagrindinis kolektyvas - berniukų ir jaunuolių choras Dagilėlis" (vadovas R. Adomaitis).
1999-2002 m. choras Dagilėlis" dalyvavo tarptautiniuose ir nacionaliniuose konkursuose-festivaliuose: Arezz'o (Italija) 47-ame tarptautiniame chorinės muzikos konkurse Guido d'Arezzo" vaikų chorų kategorijoje iškovojo 1-ąją premiją ir buvo apdovanotas aukso medaliu, dalyvavo Minsko (Baltarusija) nacionalinės filharmonijos organizuojamame festivalyje Dainuoja vaikų chorų kolektyvai", tarptautiniame konkurse-festivalyje Musik World" Fivizzano mieste (Italijoje), kur iškovojo I vietą, vaikų ir jaunimo chorų festivalyje-konkurse Mes - Lietuvos vaikai", vykusiame Klaipėdoje, choras buvo pripažintas absoliučiai geriausiu konkurso dalyviu ir pelnė didįjį prizą, dalyvavo tarptautiniame chorų konkurse-festivalyje Prague-Christmas" Prahoje (Čekija). Choras dažnai koncertuoja įvairiuose miesto kultūros renginiuose.
Šiaulių universiteto liaudiškos muzikos ansamblis Saulė" (meno vadovas D. Daknys, choreografas E. Verpetinskas, vokalinės grupės vadovė R. Stoškuvienė, vadybininkas Z. Ripinskis) yra tarptautinės organizacijos CIOFF narys. Saulės" repertuare - tradicinis lietuvių liaudies folkloras ir originalūs kūriniai, sukurti remiantis lietuvių folkloro tradicijomis. 1999-2002 m. Saulė" koncertavo Maltoje, Latvijoje, Anglijoje, JAV, Čekijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Danijoje, Olandijoje, Belgijoje, Kroatijoje. Ansamblis išleido kompaktinius diskus Šviesi
naktis" (1999 m.), Sveiki atvykę!" (2002 m.), kurinių liaudiškos muzikos ansambliams rinkinį Po dvi greta" (2002 m.). Ansamblis vykdo tarptautinius kultūrinių mainų projektus su Nebraskos universiteto Omahoje (JAV) koncertiniu choru ir simfoniniu pučiamųjų orkestru. D. Daknio iniciatyva Šiauliuose surengta folkloro šventė Atvažiuoja žolynai" (1999 m.), tarptautinio studentų meno festivalio Studentiškas pavasaris" Folkloro dienos koncertai Šiauliuose (2000,2002 m.). 1999 m. Anglijoje Teesside International Eisteddfod" konkurse ansamblis laimėjo 4 pirmąsias premijas. 2000 m. kolektyvui buvo paskirta geriausios Lietuvos liaudiškos muzikos kapelos nominacija ir įteikta Aukso paukštė".
Paminėtini ir kiti kolektyvai: SU mišrus choras Studium" (vadovas G. Ramanauskas), moksleivių namų vaikų ir jaunimo teatro studija Kompanija šauni" (V. ir D. Dargiai), Juventos" vidurinės mokyklos jaunių ir mišrus chorai (vadovė R. Gumuliauskienė), Didždvario gimnazijos vaikų ir jaunimo šokių kolektyvas Šiltinis" (vadovai V. ir R. Laugaliai).
Miesto kultūriniame gyvenime aktyviai dalyvauja ir privačios Akies" bei Trakų gatvės dailės galerijos, klubas Juonė pastuogė" ir t, t.
|
