|
Šiaulietė įminė liturginių rūbų slėpinį
2007 m. Balandžio 18 d.
Šiaulių Kraštas
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
Menininkė, Šiaulių universiteto Meno edukologijos katedros lektorė Loreta Bartkevičiūtė-Valienė savo pirmąjį albumą Liturginiai rūbai pristatė neįprastai. Šiaulių dramos teatre gausiai susirinkusią publiką autorė pakvietė knygos motyvais sukurtu spektakliu prisiliesti prie tikėjimo paslapčių. Knygos pristatymas skirtas Šiaulių vyskupijos dešimtmečiui.
Albumas atveria naują etapą
Autorės L. Bartkevičiūtė-Valienės gyvenimo epizodus ir kūrybinį kelią scenoje teatralizuotu reginiu Dangiškųjų ženklų skaitymas perteikė Telšių dramos teatro jaunimo studija Aglija. Reginį režisavo Telšių Julijos Žemaitės dramos teatro režisierė Laima Adomaitienė.
Projektoriuje rodomų knygos autorės sukurtų liturginių rūbų fone aktoriai vaidybiniais epizodais scenoje atgaivino menininkės mintis ir kūrybos proceso nuotaikas. Teatralizuotame renginyje skambėjo muzikanto Algimanto Zakaro violončelė.
Prie scenoje balta staltiese patiesto stalo susėdo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, menotyrininkas Vytenis Rimkus, albumo redaktorė žurnalistė Jūratė Grabytė bei vakaro vedėja aktorė Nomeda Bėčiūtė.
E. Bartulis albumo pristatymo vakarą pavadino dovana visai Šiaulių vyskupijai: Esu nustebintas, sužavėtas. Žaviuosi, kad Loreta sugebėjo taip giliai išmąstyti liturgijos paslaptis.
J. Grabytė Liturginių rūbų albumą pavadino etapu ne tik bažnytinio meno raidoje, bet ir Lietuvos taikomosios dailės istorijoje.
Knygą skiria Lietuvos auksarankėms
Liturginių rūbų albume tik dalis L. Bartkevičiūtės-Valienės kurtų darbų. Menininkė yra surengusi šešias liturginių rūbų parodas, jos sukurti rūbai paplitę ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje JAV, Vatikane, Ispanijoje, Prancūzijoje, Australijoje, Rusijoje. 2000 metais šiaulietės kurtas arnotas buvo padovanotas popiežiui Jonui Pauliui II.
Pasak autorės, kelias į išleistą albumą vedė 30 metų, kiekvienas albumo lapas turi savo istoriją.
Vakaro moto autorė pasirinko Motinos Teresės žodžius: Tai, ką darome, yra tik lašas vandenyne, tačiau jeigu nedarytume, vandenynui trūktų vieno lašo.
Norėjau priminti, kokie visi esame svarbūs. Esu paprastas žmogutis iš visuomenės, ne vienuolė, o tiesiog menininkė, kuriai bažnyčia buvo paslaptis. Norėjau įminti tą paslaptį. Vienuolė karmelitė man pasakė: Kad mylėtum, reikia pažinti, o kad pažintum reikia mylėti. Kurdama atrasdavau netikėtų pojūčių, paslapčių. Kuo daugiau į save giliniesi, tuo daugiau tavyje telpa, sako L. Bartkevičiūtė-Valienė.
Autorė džiaugiasi, kad yra rami dėl išleistos knygos kokybės, nes ją padėjo rengti profesionalus konsultantų kolektyvas. Albume publikuojama šešių fotografų, tarp jų ir Šiaulių krašto fotografo Giedriaus Baranausko nuotraukos. Fotografijas iš 800 pasiūlytų atrinko kaunietis fotomenininkas Feliksas Kerpauskas.
Teologines klaidas rankraščiuose taisė Palendrių vienuolyno (Kelmės rajonas) vienuoliai benediktinai. Tekstą redagavusi Mažosios studijos redaktorė J. Grabytė, pasak L. Bartkevičiūtės-Valienės, bandė apsaugoti autorę nuo per didelio atvirumo.
Arnotas kartais kuriamas mėnesį. Savo albumu norėčiau padrąsinti visas Lietuvos auksarankes. Norėtųsi, kad, atėjęs į bažnyčią, nesijaustumei svetimas, kuomet kunigas vilki iš Italijos ar Lenkijos atvežtais rūbais.
Albumo tiražas 1000 egzempliorių, 300 iš jų yra skirta Lietuvos ir pasaulio vyskupijoms. Knygos leidybą finansavo Šiaulių universitetas.
|
