JAU PASIRODĖ DU NAUJI TEMINIAI "INTER-STUDIA HUMANITATIS" ŽURNALAI!
ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS
HUMANITARINIS FAKULTETAS
In ter-studia humanitatis
Nr. 8 / 009
Siaubo antropologija
Sudarytoja Asta Jurevičiūtė
ISSN 18 -1114
Redaktorių kolegija
Pirmininkas
Doc. dr. Vigmantas Butkus (Šiaulių universitetas, literatūrologija)
Nariai:
Doc. dr. Vytis Čiubrinskas (Vytauto Didžiojo universitetas, antropologija)
Prof. dr. Leonidas Donskis (Vytauto Didžiojo universitetas, filosofija)
Doc. dr. Aušra Jurgutienė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, literatūrologija)
Virginijus Kinčinaitis (Šiaulių dailės galerija, Šiaulių universitetas, menotyra)
Doc. dr. Džiuljeta Maskuliūnienė (Šiaulių universitetas, literatūrologija)
Prof. dr. Gintautas Mažeikis (Vytauto Didžiojo universitetas, filosofija, antropologija)
Prof. Ph. D. Algis Mickūnas (Ohajo universitetas (JAV), filosofija)
Doc. dr. Vladimir Perov (Sankt Peterburgo universitetas (Rusija), filosofija)
Prof. habil. dr. Vytenis Rimkus (Šiaulių universitetas, menotyra)
Recenzentai:
Doc. dr. Aldis Gedutis (Klaipėdos universitetas, filosofija)
Doc. Ph. D. Artūras Tereškinas (Vytauto Didžiojo universitetas, sociologija, antropologija)
Redakcijos adresas:
Šiaulių universiteto Humanitarinis fakultetas
P. Višinskio g. 38, LT-76351 Šiauliai
Tel. 8*41 595876, 8*41 595786
El. paštas: litk@hu.su.lt, filosofija@cr.su.ltŽurnalo svetainė internete: http://hu.su.lt
Viršelio dailininkas Virginijus Kinčinaitis. Viršelyje panaudota Aleksandro Ostašenkovo
fotografija iš autoriaus fotografijų ciklo Mirties sodas, 007 m.
© Šiaulių universitetas, 009
© VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 009
Turinys
Asta Jurevičiūtė. Pratarmė ..............................................................................................5
S t r a i p s ni a i
Siaubas: filosofiniai akcentai
Gintautas Mažeikis. Apvalantis siaubas kaip preliminari
įtikinėjimo priemonė........................................................................................................7
Cleaning Horroras tentative Means of Persuasion ...................................................... 5
Kęstutis Šerpetis. Pašaukimo dialektika: egzistencinė baimė vs
metafizinis siaubas ......................................................................................................... 6
Dialectics of Vocation: between existential Fearand
metaphysical Horror...............................................................................................38
Aneta Rostovskytė. Tarp tikrovės paslėpties ir egzistencinio siaubo...........................39
Between the Closedness of Realityand existential Horror............................................43
Siaubasir sociokultūrinės antropologijoskontekstai
Asta Jurevičiūtė. Siaubo antropologijos demaskavimas: istorijos,
kurias pasakoja antropologai..........................................................................................44
Disclosure of the HorrorAnthropology: Stories tells theAnthropologist .....................5
Jonas Nekrašius. Šokis su kaulais, arba siaubas kelionėje...........................................53
Dances with Bones or Horror during the Journey........................................................64
Jekaterina Lavrinec. Tranzitinės vietos kaip nerimo zona ir
žaidimų aikštelė .............................................................................................................65
Transitive Places as an Anxiety Zoneand as a Playground ..........................................7
Siauboestetika: fotografija, kinas, literatūra
Jurgis Dieliautas. Siaubo išraiškos: kelios rescendentinės variacijos..........................73
Temporality Expressiveness of Horror: a few rescendental Variations .........................97
Remigijus Venckus. Psichoanalitinis kino seansas ir susitikimas
su vaiduokliu .................................................................................................................98
Psychoanalytic Shows and Meetings With the Ghost ..................................................108
Jolita Januškevičiūtė. Literatūrinis Jeano Geneto veidrodis .....................................109
Literary Mirror of Jean Genet .....................................................................................116
R ec enz i j o s
Gintaras Lazdynas. XX amžiaus literatūros teorijos, arba
kodėl Derrida ir Gadameris nesusišnekėjo (XX amžiaus literatūros teorijos.
Vadovėlis aukštųjųmokyklų filologijos specialybės studentams,
sudarė Aušra Jurgutienė)..............................................................................................117
Aušra Jurgutienė. Šešiolika paskaitų apie lietuvių literatūros kritiką
(Viktorija Daujotytė, Lietuvių literatūros kritika. Akademinio kurso paskaitos).........131
Pratarmė
006 metų lapkričio 9 dieną Šiaulių dailės galerijoje šiuolaikinio
meno festivalio VIRUS-11 metu vyko interdisciplininė konferencija
Siaubo antropologija. Tai buvo filosofų, antropologų, literatūrologų, menotyrininkų sambūris, skirtas aktualiems šiandienos sociokultūrinių
reiškinių tyrimams, eksperimentams, postmodernioms interpretacijoms
ir apmąstymams. Analizuojant konferencijos temą siaubo fenomeną
buvo integraliai įtraukiamos informacinės, technologinės, medijų priemonės,
siekiama naujų teorinių proveržių, polimetodologinės prieigos
ir dialogiškumo.
Pasak konferencijos organizatoriaus Virginijaus Kinčinaičio, siaubo
motyvas svarbus įvairiais aspektais: viena vertus, pasaulį apėmęs kataklizmų,
teroro siaubas, kita vertus, klesti kultūrinio siaubo paradoksai,
nepakeliamos būsenos.
Minėtos koferencijos pranešimų, šiame leidinyje virtusių straipsniais,
tematika varijuoja nuo ideologinių, meninių, egzistencinių, komercializuotų
siaubo formų kritikos iki kelionių antropologijos, tranzitinių
vietų ir literatūros refleksijų.
Dar Aristotelio laikais prabilta apie filosofinę pažinimo jutimų ir
asmeninių jausmų sritį, kuri, apimdama platų raiškos spektrą, nagrinėja
egzistencinės baimės, metafizinio siaubo patirtis tikrovės aspektu. Antropologai,
savo tyrinėjimus nukreipę į egzotinių kraštų patirtis, taip
pat susiduria su žmogaus bejėgiškumo kova priešlikimą, priešmirties
neišvengiamumą, priešiškas jėgas. Siekdamas pažinti pastarąsias, žmogus
joms priskiria savo paties savybių, jas sudvasina, įasmenina, pradeda
garbinti, baimindamasis savo paties susikurtų dievybių neprielankumo ir
rūstybės. Čiabuvių bendruomenėse žinomi dvasinių-psichinių įtampų kolektyviniai
ir individualūs asmenybiniai stabilizacijos, reguliavimo procesai,
kurie pasireiškia ritualizacijos praktikomis. Tai ritualinių veiksmų
kartojimas pasitelkiant magines priemones, kurios pasitarnauja šalinant
baimę, nerimą, įsivaizduojamo ar esančio priešo grėsmės ar egzistencinio
siaubo nuojautą.
Siaubo raiškų bei charakteristikų tyrimai tęsiasi ir šiandien, įgaudami
vis tvirtesnį objektyvių mokslinių žinių pagrindą. Populiarioji kultūra
itinpatraukliai manipuliuoja siaubo tematika, bandydama prikaustyti
vis sunkiau į vaizdus dėmesį (su)koncentruojančią visuomenę. Galios
ištekliais disponuojančios žiniasklaida, medijos be jokių limitų užsii
ma siaubo sklaida kasdieniuose reportažuose, ataskaitose, kriminaluose,
kronikose, pasaulio katastrofų laidose. Siaubo prisijaukinimo procesai,
sėkmingai radę atgarsį meninėje plotmėje, įgyja naujas charakteristikas,
transformuojasi ir dekonstruoja tradicinius baimės bei siaubo vaizdinius.
Kinas, kompiuteriniai žaidimai, virtuali erdvė tampa nauja siaubo dislokacijos
vieta, kuri, absorbuodama sociokultūrinius reiškinius, ne tik formuoja
naujus stereotipus, kitoniškumo
baimes, marginalizuoja gyvenančius
atskirtyje, bet kartu atveria šio fenomeno identifikacijos, tarpusavio
pažinimo, tarpkultūrinio susikalbėjimo galimybes.
Tai probleminiai klausimai, kuriems skirtas aštuntasis Šiaulių universiteto
Humanitarinio fakulteto žurnalo Inter-studia humanitatis numeris.
Numerio sudarytoja Asta Jurevičiūtė
ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS
Inter-studia humanitatis
Nr. 9 / 2009
Propagandos virsmai ir nekintamumas: tarpdisciplininis požiūris
Sudarytojas: Modestas Grigaliūnas
Šiauliai, 2009
ISSN 1822-1114
Redaktorių kolegija
Pirmininkas
Doc. dr. Vigmantas Butkus (Šiaulių universitetas, literatūrologija)
Nariai:
Prof. dr. Gintautas Mažeikis (Vytauto Didžiojo universitetas, filosofija, antropologija)
Prof. dr. Vytis Čiubrinskas (Vytauto Didžiojo universitetas, antropologija)
Prof. dr. Leonidas Donskis (Vytauto Didžiojo universitetas, filosofija)
Doc. dr. Aušra Jurgutienė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, literatūrologija)
Virginijus Kinčinaitis (Šiaulių dailės galerija, Šiaulių universitetas, menotyra)
Prof. dr. Algis Mickūnas (Ohajo universitetas (JAV), filosofija)
Doc. dr. Džiuljeta Maskuliūnienė (Šiaulių universitetas, literatūrologija)
Doc. dr. Vladimir Perov (Sankt Peterburgo universitetas (Rusija), filosofija)
Prof. habil. dr. Vytenis Rimkus (Šiaulių universitetas, menotyra)
Recenzentai:
Doc. dr. Auksė Balčytienė (Vytauto Didžiojo universitetas, komunikacija ir informacija)
Doc. dr. Jūratė Mackevičiūtė (Šiaulių universitetas, filosofija)
Žurnalo leidybą rėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas
Redakcijos adresas:
Šiaulių universiteto Humanitarinis fakultetas
P. Višinskio g. 38, LT-76351, Šiauliai
Tel.: 8 41 595 876, 8 41 595 786
El. paštas: litk@hu.su.lt,
filosofija@cr.su.lt
Žurnalo svetainė internete: http://hu.su.lt
© Šiaulių universitetas
© VšĮ Šiaulių universiteto leidykla
Turinys
Įvadinis žodis (Modestas Grigaliūnas).......................................................................................................4
Gintautas Mažeikis. Propaganda: pakaitalai bestijai ..............................................................................5
Kęstutis Šerpetis. Simuliacija kaip aukščiausia postdemokratijos stadija ......................................
.17
Aušra Vinciūnienė. Viešųjų ryšių demokratijos kaina, arba kaip šiuolaikinėje politikos komunikacijoje propaganda įgauna naujas pateisinamas formas
.............................................................................
33
Modestas Grigaliūnas. Naujųjų medijų ir populiariosios kultūros šiuolaikinėje propagandoje tyrimai: teorinės ir metodologinės prielaidos .................................................................................................
..47
Jurgis Dieliautas. Pedagoginė ideologija: nuo mokyklos iki gyvenimo pamokų
.....................
59
Deivida Vandzinskaitė. Braziliško pasipriešinimo Svetimo įtakai formos: nuo kultūrinio kanibalizmo iki capoeira
....................................................................................................................
.73
Dangiras Mačiulis. Apie dvi propagandines kampanijas XX a. tarpukario Lietuvoje
..................
83
Oksana Zubilina. Lyčių diskurso taikymo ypatumai Antrojo pasaulinio karo vizualinėje
propagandoje ...........................................................................................................................................98
Ginta Petraitytė. Lietuvos kariuomenės propagandos subjekto konstravimas ...................................111
Įvadinis žodis
Įdomu pastebėti, kad šiandieninėje viešojoje erdvėje propagandos fenomenas yra apipintas įvairiausiais (dažniausiai neigiamais) stereotipais, o pats terminas propaganda dažnai vartojamas gana neatsakingai, šiai specifinei komunikacijos formai priskiriant bet kokią intensyvią viešosios informacijos sklaidą visuomenei bei painiojant propagandą su kitomis komunikacijos formomis. Propaganda dažnai laikoma melagingos informacijos sinonimu; teigiant, kad viena ar kita visuomenę pasiekianti gausi ir vienakryptė informacija iš valdžios institucijų ar verslo korporacijų būtinai siekia suklaidinti eilinį pilietį ar vartotoją, visa tokio pobūdžio informacija menkinamąja prasme yra priskiriama propagandai. Tokius propagandos vertinimus, neabejotina, suformavo neigiamos istorinės patirtys ir žmonių atmintyje gyvos totalitarinių režimų naudotos viešosios informacijos valdymo praktikos, pasireiškusios cenzūra, griežtai kontroliuojamos ideologinės informacijos sklaida bei jos inkorporacija į mokyklinius vadovėlius (pedagogika efektyviausias propagandos įrankis), dirbtinių įvykių kūrimu ir pan. Būtent siekiant pakeisti šiuos stereotipinius propagandos vertinimus visuomenėje reikalinga vieša diskusija, padedanti aiškiai atskirti įvairias viešosios komunikacijos formas nuo propagandos, o pačią propagandą suprasti ne tik kaip neigiamą, bet ir kaip pozityvų reiškinį visuomenėje (pvz., socialinės propagandos reiškinys) ir tuo pačiu gebėti kritiškai vertinti bei atsiriboti nuo diskursyvios hegemoninės informacijos.
Tuo tarpu būtina pabrėžti, kad šiuolaikinė propaganda, susidurdama su naujausiomis technologinėmis, kultūrinėmis, socialinėmis bei ekonominėmis sąlygomis, neišvengiamai privalo prie jų prisitaikyti ir dėl to kinta savo turiniu bei forma. Šiandien propaganda efektyviai išnaudoja ir įvairias kitas komunikacijos formas kaip savo veiklos įrankį bei dėl to ir gali būti painiojama su šiomis formomis. Propagandos turinys nebėra tik ideologinis, o pati propaganda nebe vienkryptė nekvestionuojama informacija. Šiandieninės technologinės sąlygos sukuria galimybes ir visai visuomenei, atskiroms jos grupėms ar aktyviems piliečiams lygiavertiškai dalyvauti viešosios informacijos kūrime ar jos vartojime, o tai yra iššūkis propagandai, kuriai savarankiškas individas yra mažų mažiausiai nepatogus. Šiuolaikinė propaganda keičiasi ir išnaudoja visas galimybes maskuoti savo diskursyvųjį veidą, tačiau jos esmė visada išlieka ta pati kurti dominuojančioms struktūroms palankią realybę, įtikinti ja visuomenę bei tokiu būdu manipuliuoti žmonėmis. Iš čia ir propagandos virsmai bei nekintamumas.
Akademiniu požiūriu pasaulyje propagandos studijos XX a. pirmoje pusėje prasideda nuo J. Ellulo, E. Bernays ir kt. darbų, tačiau Lietuvoje propaganda dažniausiai ir itin masiškai buvo pristatoma sovietmečio laikotarpio leidiniuose bei brošiūrose, kurie yra ne propagandos studijos, o praktiniai vadovai ar patarimų rinkiniai ideologinį darbą dirbusiems propagandistams. Objektyvios, tyriminės medžiagos šioje srityje šiandien ypač trūksta, o pirmosios propagandą tiriančios studijos (neminint atskirų mokslo straipsnių) tik pradeda pasirodyti. Šis žurnalo Inter-studia humanitatis numeris ir į jį surinkti straipsniai papildo ir tęsia diskusiją, pradėtą 2008 m. vėlyvą rudenį Šiaulių universiteto ir Šiaulių dailės galerijos organizuotoje konferencijoje Tarpdisciplininiai propagandos tyrimai, kurioje siekta analizuoti šiuolaikinės ir istorinės propagandos procesus įvairių disciplinų požiūriu. Įvairių mokslo sričių specialistai analizuoja propagandą istoriniu (šiandien ypač dažnai pasitaikančiu), filosofiniu, antropologiniu, viešųjų ryšių, politinės komunikacijos, pedagoginiu, lyčių studijų ir kt. požiūriais. Tokiu būdu tikimasi propagandos fenomeną tirti visapusiškai ir atskleisti jo prigimtį bei realų vystymąsi.
Modestas Grigaliūnas
