Čia dažni svečiai rašytojai, muzikai, aktoriai. Savo populiarumu išsiskiria kamerinės muzikos vakarai, įvairių parodų atidarymu. Mokytojų namų kultūrinė veiklą praturtina etnokultūriniai renginiai, kuriuos inicijuoja folkloro ansamblis "Salduvė". Jų programoje - etnografinių ekspedicijų metu užrašytos dainos, šokiai ir muzika. Dailės galerijos "Laiptai" veiklos krypčiai artimesnė dailės klasika, rengiant paroda orientuojamasi į viduriniosios kartos menininkų kūrybą, abstrakčiąją, ekspresyviąją meno tendencija. Kryptingai siekiama pristatyti emigracijoje gyvenusių ir gyvenančių tėvynainių kūrybą.
Mokytojų namų "Laiptų" galerijos 10-čio proga išleistas leidinys "Laiptams-10". Tęsiama kultūrinių mainų programų tradicija - po prisistatymų Vilniaus "Akademijos" galerijoje (2001 m.), Menininkų rūmuose ( 2001 m.), Klaipėdos paveikslų galerijoje (2001 m.), Mokytojų namų "Laiptų" galerija 2002 m. spalio 2 d. pristatė Miriam Meras (Paryžius) litografijų parodą Panevėžio dailės galerijoje.
2003 metais Laiptų galerijos veiklos vinis - projektas Himnas kėdei sulaukė didelio Lietuvos menininkų, dailės mylėtojų ir žiniasklaidos dėmesio. Paroda Himnas kėdei eksponuota Laiptuose ir Vilniuje Dalios galerijoje. Projekto sėkmės garantas bendradarbiavimas su Šiaulių Ventos baldų fabriku - Ventos dovanota kėdė Lietuvos menininkų rankose virto įdomiu, kartais net šokiruojančiu meno objektu, išleistas solidus katalogas ir atvirukų komplektas.
Mano mylimas daiktas laukia šv. Kalėdų - projektas, kuriame šv. Kalėdų laukimo džiaugsmas atsispindėjo trijuose šimtuose vaikų darbų. Projektas pristatytas pirmąją šv. Kalėdų dieną. Išleistas katalogas.
2004 metus galerija pradėjo pristatydama respublikinę parodą www.madona.st. Parodoje dalyvavo 46 autoriai iš Kauno, Klaipėdos, Vilniaus ir Šiaulių. Parodos metu surengtas susitikimas su Kretingos vienuoliais broliais Carlo Bertagnin ir Pauliumi Vaineikiu.
Laiptų galerija pirmą kartą Šiauliuose surengė festivalį Literatūrinis žiemkelis, kurio metu vyko susitikimai su rašytojais, literatūriniai skaitinių vakarai, knygų pristatymai.
Pelikso Bugailiškio sodo kūriniai
Pelikso Bugailiškio sode vyko penktasis 'Laiptų galerijos' pleneras vaikams 'Pažink save mene', kurio tema šiemet - 'Mano namai'. Vaikai tapė, kūrė gipso skulptūras, išbandė drožimą. Galerijos direktorė J.Ališauskienė vaikus vaišino iš sodo obuolių spaustomis sultimis, bandelėmis.
Plenere 'Pažink save mene' vaikai kviečiami kurti įvairiomis formomis ir per kūrybą, meną pažinti save. Nors būta abejonių dėl oro, lietus pirmosiomis savaitės dienomis aplenkė Šiaulius ir vaikai nevaržomi galėjo kurti lauke P.Bugailiškio sode. Jaunieji kūrėjai įsikūrė ten, kur jiems patogu vieni medžių pavėsyje, kiti saulės atokaitoje. Direktorė J.Ališauskienė sako, kad vaikai jau yra kūrę panašia tema, tik šiemet ji buvusi labai aktuali. Šiųmečiame plenere labai noriai dalyvauti sutiko Šiaulių vaikų globos namų ir Kuršėnų vaikų namų auklėtiniai.
'Šiems vaikams ši tema ypač aktuali, bet kam ji neaktuali', - klausia J.Ališauskienė. Kiekvienam iš mūsų labai svarbu turėti vietą, kurioje jaustumeisi saugus, ramus, savas. O tie namai, anot J.Ališauskienės, kūryboje gali būti bet kas nupieštos gėlės, abstraktūs darbai ar princesės bokštas. Tad ir tapė, piešė, lipdė, drožė vaikai tai, kas jiems asocijavosi ar nelabai asocijavosi su plenero tema.
Plenere dalyvavo ir Dubijos, Dainų vidurinių mokyklų bei Juliaus Janonio gimnazijos moksleiviai. Kai kurie jau galbūt ir ne pirmą kartą. Šie mokiniai jautėsi laisvai, atsipalaidavę, mėgavosi galimybe kurti gamtoje. Juos kuravo mokytoja Marytė Ruzgytė. Pirmąją plenero dieną P. Bugailiškio sode J.Ališauskienė sako suskaičiavusi 54 kuriančius vaikus. Antrąją jų susirinko dar daugiau, nes atėjo daugiau Šiaulių vaikų globos namų auklėtinių, be to, atvažiavo svečių iš Naujamiesčio.
J.Ališauskienė sako pasikvietusi plenero pastiprinimą iš Naujamiesčio, kuriame jau tradiciniu yra tapęs Jaunojo skulptoriaus pleneras. Vaikus čia atsivežė šiemet Metų mokytojo vardą pelnęs dailės mokytojas, dailininkas Jaunojo skulptoriaus plenero globėjas Dalius Dirsė. Jis padėjo vaikams, dalijosi patirtimi, patarimais, kaip geriau skaptuoti, kalinėti medį. Vaikai buvo mokomi dirbti kaltuku, kampiniu šlifuokliu. Jaunojo skulptoriaus plenero vaikai sukūrė gipso skulptūrą 'Jautis'.
"Šiemet plenere daugiau dėmesio skiriama skulptūrai, nes su ja dirbti yra sunkiau. Šiemet buvo sukurtos penkios skulptūros. Ar šie darbai savo forma, turiniu turės išliekamąją vertę, paaiškės po kurio laiko", - sako direktorė J. Ališauskienė. Visos skulptūros ir net ankstesnių metų plenerų kūriniai papuošė P. Bugailiškio sodo pievelę. Tačiau populiaresnė vis dėlto buvo tapyba. Šiemet vaikai išbandė didelio formato tapybą, kuria vėliau papuošė "Laiptų" galerijos tvorą.
Plenere vaikai ne tik piešė, lipdė ar drožė. Juk pasidarbavus norisi ir užkąsti. Tad per pietus vaikams P. Bugailiškio sode abi dienas buvo rengiamas piknikas. J. Ališauskienė mano, kad tai taip pat padeda pažinti vieniems kitus, save patį. 'Juk piknike atsiskleidžia bendravimo, valgymo kultūra. Pamatai, kokie mūsų vaikai, dedami bendravimo kultūros pamatai', - sako 'Laiptų' galerijos direktorė. Ir pasigiria, kad vaikus vaišina ne vaisvandeniais, o iš P.Bugailiškio sodo obuolių spaustomis sultimis.
Dvi dienas trukęs pleneras baigėsi koncertu. Sustoję, prisėdę ar prigulę ant pievutės kūrybinių dirbtuvių 'Mano namai' dalyviai klausėsi 1-osios Šiaulių muzikos mokyklos jaunųjų perkusininkų, saksofonininkų, akordeonistų atliekamų kūrinių. Dalyvius pasveikino vicemerė Daiva Matonienė, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Denis Michalenko.
Visi plenere dalyvavę vaikai svajones apie savo svajonių namus išsakė ant paruoštų lapelių, o šie buvo pritvirtinti prie baltų balionių. Balionai, į kuriuos buvo sudėtos visų vaikų svajonės, buvo paleisti į dangų tikintis, kad tos svajonės išsipildys. Patikėję svajonių išsipildymu, vaikai valgė šventinį pyragą. O P.Bugailiškio sodas tartum džiaugėsi šiais svečiais ir trumpam pasipuošė vaikų kurtais tapybos darbais, medžio bei gipso skulptūromis.
Šiauliai plius
"Literatūrinis žiemkelis" šventė Užgavėnes
Šaltinis: Laikraštis Šiaulių kraštas
No. 47 (3716)
Publikacijos data: 2004.02.27
Autorius: Alvydas JANUŠEVIČIUS
"Salduvė" linksmino Užgavėnių dainomis ir šokiais.
Šiaulių mokytojų namų dailės galerijoje "Laiptai" vyko ketvirtasis ciklo "Literatūrinis žiemkelis" renginys.
Šį vakarą literatūra pynėsi su liaudies tradicijomis. Nors tradiciškai buvo geriamas karštas vynas, tačiau vėliau galerijos lankytojai vaišinosi Užgavėnių valgiais.
Aktorių Faustos Laurinaitytės ir Juozo Bindoko skaitytos Salomėjos Nėries ir Albino Žukausko eilės atskleidė, kokia skambi ir įvairi mūsų kalba.
Žiūrovai galėjo pamatyti nuotraukų, kaip prieš du ar tris dešimtmečius Užgavėnes švęsdavo Kurtuvėnų miestelio gyventojai.
Šiaulių "Saulėtekio" vidurinės mokyklos vaikų folklorinis ansamblis (vadovas Arūnas Stankus) parodė lėlių spektaklį apie Užgavėnes. Vaidino vaikų pagamintos lėlės.
Renginyje dalyvavo keletas seniausių Kurtuvėnų gyventojų, kurie pralinksmino susirinkusiuosius Užgavėnių prakalbomis, juokingomis istorijomis ir pavaišino tradiciniais Užgavėnių patiekalais - pampalu, bulvėmis su marškinėliais ir tabuoku.
Kurtuvėniškiai paaiškino, kad pampals - trinti svogūnai ir silkė užpilti parūgštintu vandeniu. Pavadinimas išduoda, kad nuo jo pučia pilvą. Bulvių marškinėliai - tai lupenos, o tabuoks - grūstų kanapių užkanda prie bulvių.
Kurtuvėniškiai pristatė tik jų apylinkėse gyvuojantį Užgavėnių personažą - Mergą ant šieno. Mergina vietoj sijono pasidabina šieno kūliais.
"Laiptų" galerija vaišino mieliniais Užgavėnių blynais su uogiene. Kad šiemet sektųsi, gavusieji blynų aukojo tarp staliukų nardantiems "ubagams" pinigų.
Kaukėti dainavo ir šoko Šiaulių mokytojų namų folkloro ansamblio "Salduvė" (vadovas Darius Daknys) dalyviai.
Janina Ališauskienė, renginio sumanytoja ir galerijos direktorė, gausiai susirinkusius šiauliečius perspėjo, jog ir pasibaigus žiemai "Literatūrinis žiemkelis" gyvuos.
Žiemos kelias dar tvirtas, juo galima eiti vieniems pas kitus ir bendrauti. Planuojama pristatyti studentų kūrybą. Renginys dar keliaus į Klaipėdą. Seimo nario šiauliečio Valerijaus Simuliko remiamas "Literatūrinis žiemkelis" suvenyrais, kavos malūnėliais atsidėkojo aktyviausiems renginio dalyviams.
Galerijos gimtadienis - senųjų Šiaulių "salone"
Šaltinis: Laikraštis Šiaulių kraštas
No. 129 (2589)
Publikacijos data: 2000.06.03
Autorius: Rita ŽADEIKYTĖ
Ketvirtadienio vakarą Šiaulių "Laiptų" dailės galerija šventė aštuonerių metų gimtadienį. Per 8-erius metus 170 parodų surengusi, per 100 tūkstančių lankytojų priėmusi galerija šįkart pabandė prisiminimais, dainomis ir šokiais atkurti senuosius Šiaulius.
Galerijos didžiojoje salėje per visą sieną - didžiulis Šiaulių žemėlapis. Jame - centrinė miesto dalis su išlikusiais iki mūsų dienų Šiaulių kultūros, architektūros paminklais - katedra, grafų Zubovų, Ch.Frenkelio rūmais, XX amžiaus pradžios Šiaulių šviesuolių - P.Bugailiškio, K. ir S.Venclauskių namais.
Galerijos direktorė Janina Ališauskienė, prisipažino, kad senuosius Šiaulius ją paskatino atgaivinti Vilnius. Nors Šiauliuose ir mažai belikę senųjų pastatų, nors mūsų mieste negali pasijausti kaip Europoje, bet "juk mūsų miestas kažkada iš tikrųjų buvo Šiaurės Lietuvos kultūros centras", - kalbėjo J.Ališauskienė.
Į senuosius P.Bugailiškio, K. ir S.Venclauskių namus padėjo sugrįžti Mokytojų namų folklorinis ansamblis "Salduvė" su saloniniais romansais. Zubovų rūmų dvasią priminė rusiški romansai, kuriuos atliko vilnietės dainininkė Liubovė Nazarenko ir baleto šokėja Valentina Tarasova.
K. ir S.Venclauskių namų istorijas pasakojo Gražbylė Venclauskaitė, kuri 88-erių metų gimtadienį šventė drauge su galerija. Iš Šiaulių "Aušros" muziejaus į vakarą atkeliavo pora su autentiškais amžiaus pradžios prabangiais miestelėnų rūbais.
Į buvusią miesto širdį - turgų vakaro dalyviams padėjo nukeliauti Šiaulių dramos teatro aktoriai, į gimtadienį atgužėję su gyvomis vištomis, silkėmis, aktoriaus V.Benokraičio batais ir kitokiais gyvais ir negyvais dalykais.
Labiausiai "turguje" nukentėjo Šiaulių liberalų lyderio A.Saldos piniginė: pirko auksinių plaukų peruką ir silkių.
Miesto merė V.Stasiūnaitė neatsilaikė prieš "francūzkus" kvepalus.
Kultūra - be prioritetų, miestas - be kultūros bendruomenės?
Jūratė SOBUTIENĖ
Baigiasi metai, tad skaičiuojame įgyvendintus ir neįgyvendintus sumanymus, bandome spręsti, ar mūsų žingsniai - teisingi, suprantami, mėginame išsiaiškinti, ar mūsų darbai - svarbūs, reikalingi kitiems.
Ar nedidelė kultūrinė įstaiga gali atrasti savo nišą tarp blizgučius siūlančių arenų, babilonų, bruklinų ir pan? Ar Saulės mieste yra kultūros bendruomenė ir ar yra daug žmonių, kuriems reikalinga kultūra? Apie tai - pokalbis su Šiaulių miesto kultūros centro "Laiptų galerija" direktore Janina Ališauskiene. Tiesa, tame pokalbyje - klausimų beveik tiek pat, kiek atsakymų, bet juk dabar adventas - apmąstymų metas.
- Kuo šie metai buvo išskirtiniai, svarbūs jūsų vadovaujamai kultūros įstaigai?
- Šiais metais mūsų įstaiga gavo Geriausio kultūros centro nominaciją. Toks įvertinimas mūsų kolektyvui skirtas už jau penkiolika metų trunkančią parodųveiklą. Kaip profesionalumo pripažinimą vertinčiau tai, kad esu išrinkta į Kultūros centrų tarybą prie Kultūros ministerijos. Joje tėra septyni Lietuvos kultūros centrų atstovai. Šie metai sėkmingi ir mano pavaduotojui Martynui Gaubui, gavusiam jaunojo menininko stipendiją, be to, turėjusiam galimybę keletą mėnesių stažuotis Vokietijoje.
Turime kuo džiaugtis ir vertindami šiais metais "Laiptuose" surengtas parodas. Sakyčiau, 2007-ieji metai - išskirtiniai. Galerijų, galinčių pasidžiaugti Šarūno Saukos paroda, tikrai nėra daug. Mūsų surengta paroda "Iš Maskvos per Šiaulius į Rygą", kurioje šalia Š. Saukos darbų buvo eksponuoti ir kiti žymiausi šiuolaikinės lietuvių dailės autoriai, sulaukė milžiniško lankytojų būrio ne tik per parodos atidarymą.
Neseniai atidaryta jubiliejinė, 15-oji kalėdinių miniatiūrų paroda - taip pat ypatinga. Joje - ir "Laiptų" miniatiūrų parodų senbuvių, ir naujokų, ir lietuvių dailės klasikų M. Katiliūtės, A. Galdiko, L. Katino, K. Sklėriaus, K. Šimonio ir kitų autorių kūriniai. Tokios kolekcijos mūsų "Aušros" muziejuje nepamatysi.
Sėkmingas buvo ir šiemetis "Monmartro respublikos" projektas, subūręs net 22 autorius iš Lietuvos ir užsienio. Patys menininkai sakė: plenerų vyksta daug, bet toks, kuris būtų atviras visiems žmonėms - vienintelis Lietuvoje. Tokio tikslo ir siekiame. Panašios į Paryžiaus Monmartrą dvasios turėjusį Vilniaus Užupį jau baigia sumaitoti vartotojiški, komerciniai dalykai. Šiauliuose, neturėdami tokios vietos, tą aplinką norime sukurti čia, prie Mokytojų namų, kad miestelėnai galėtų pamatyti kūrybinį procesą, išplėsti meninį akiratį, įsigyti patinkantį kūrinį. Viliuosi, kad ir patys dailininkai, dalyvavę šiame plenere, išsivežė įspūdį apie Šiaulius kaip apie kultūros miestą.
Janina Ališauskienė: kamerinių renginių - klasikinės muzikos koncertų, literatūrinių vakarų, susitikimų, kamerinio bendravimo su dailininkais, aktoriais, žmonėms reikia.
Iš didelio susidomėjimo, gausaus lankytojų ir dalyvių būrio sprendžiu, kad pavyko ir prie tolerancijos ugdymo prisidedantis projektas "Laisvė gyventi - gyventi laisvė", ir vaikams skirtas projektas "Pažink save mene".
- Ar lengva jums, nedidelei kultūros įstaigai, surasti savo vietą miesto kultūriniame gyvenime?
- Strateguojant įstaigos veiklą (ieškant savo vietos po saule) nuoširdžiai apsidžiaugėme Šiaulių atsiradimu. Apie 7000 žiūrovų talpinanti salė, aprūpinta modernia šviesos ir garso įranga - puiki galimybė šiauliečiams pamatyti šalies ir užsienio įžymius atlikėjus, stebėti įvairius sporto renginius. "Laiptų galerija" buria kamerinio pobūdžio kultūrinių renginių pasiilgusius žmones. Šiandien atsakingai galiu pasakyti - mūsų strategija, t. y. numatymas, kad kamerinių renginių - klasikinės muzikos koncertų, literatūrinių vakarų, susitikimų, kamerinio bendravimo su dailininkais, aktoriais - poreikis išaugs, buvo teisingas: daugėja nuolatinių parodų lankytojų ratas, keičiasi pats požiūris į kultūros ir meno žmones, daugėja meilės ir pagarbos kuriančiam žmogui, kartu keliant renginiams aukštesnius meninius reikalavimus. Todėl skeptikų mintis, kad Šiaulių arena ir lyg grybai po lietaus dygstantys prekybos centrai "suvalgys" visas kultūrines įstaigas ir pačią "Laiptų galeriją" - nepasitvirtino. Ir ačiū Dievui, nes žmogui visada reikėjo ir reikės truputį daugiau, nei gali duoti moderniausias prekybos centras. Tik reikia saugoti žmones ir idėjas, nes šiandien bet kuris "Laiptų" darbuotojas - vyresnis ar jaunesnis - ras darbą labai greitai ir, ko gero, geriau apmokamą, nes atsakingų, motyvuotų darbuotojų reikia visur, o idėjų, kultūrinės vizijos turėjimas pravers visur ir visada.
- Kalbėdama apie darbuotojus nesate labai optimistiškai nusiteikusi...
- Kai Kultūros centrų taryboje susitinku kolegas, jie visi sako: labiausiai trūksta ne pinigų, o žmonių. Pažiūrėkite, kiek jaunų žmonių dabar teateina į kultūros įstaigas? Todėl aš labai džiaugiuosi savo kolektyvu. Pas mus nėra valytojų, darbininkų, rūbininkų - visi mes esame "Laiptų galerijos" darbuotojai, ir bet kuris iš mūsų gali būti vedliu užėjusiam į galeriją lankytojui.
- Apie kultūros darbuotojus tuoj imsime kalbėti kaip apie nykstančią rūšį. O ką manote apie kultūros žmonių bendruomenę Šiauliuose?
- Šiauliai tikrai SAULĖS miestas - tiek daug čia gyvena kūrybingų, iniciatyvių ir įdomių žmonių, kurie didžiuojasi savo teatru, P. Višinskio biblioteka, džiaugiasi galimybe išgirsti ir pamatyti savo mėgiamus atlikėjus ir grupes, susitikti su rašytojais, poetais ir filosofais bei būti išklausytiems patiems, bet kultūros žmonių bendruomenės, Šiauliuose deja, nėra. Tai parodė lapkričio mėnesį filharmonijos salėje vykęs kultūros žmonių susitikimas, įvardytas "Sueiga". Į ją susirinko apie 40 žmonių iš keleto įstaigų ir organizacijų. Kultūros bendruomenės nėra ne tik todėl, kad tąkart susirinko gana negausus būrys, bet nuvylė pati sueigos dvasia, abejingumas - niekam nė motais, kad ataskaitos apie kultūros ir meno tarybos veiklą (dėl to ir buvome sukviesti) niekas nepateikė, tik bandyta paaiškinti, kodėl ir kam reikalinga taryba. Taigi taryba yra, gal net labai reikalinga, bet kultūros bendruomenės - ne. Kodėl? Kas turi ją burti? Kam turi rūpėti kultūros politika, jos prioritetai?
Neseniai viename miesto laikraščių buvo iškelta problema: kultūros projektams numatytus pinigus skirsto tie patys žmonės, kurie tuos projektus ir įgyvendina. Problema sena. Apie ją diskutuojame patys, nes kai skirstomi pinigai, visada yra nepatenkintų. Tačiau kas Šiauliuose galėtų būti tie ekspertai, kurie būtų ir kompetentingi, ir nieko mūsų mieste nerengtų, neorganizuotų? Nejaugi tai miesto politikai? Ar šios problemos sprendimas - Kultūros ir meno tarybos reikalas?
Pasidžiaugiau, kad "Laiptų galerija" surado savo nišą miesto kultūros gyvenime. Tačiau kai pasiūlėme į Lietuvos tūkstantmečio vardo minėjimo renginius įtraukti parodą, kurioje būtų pristatyti per septyniolika nepriklausomybės metų Nacionalines premijas gavę dailininkai, mums buvo pasakyta: Nacionalinės premijos laureatai - ne jūsų, o Šiaulių dailės galerijos reikalas. Paaiškėjo, kad tokios parodos Dailės galerija rengti nesiruošia, o mes likome "už borto". O ar negalėtų tokių klausimų galėtų spręsti Kultūros ir meno taryba.
- Ar nemanote, kad lengviau, ramiau būtų gyventi patylint, nutylint, nekritikuojant?
- Manau, kad konstruktyvi kritinė mintis apie savo ir kitų darbą būtina, nes pirmasis jausmas, išgirdus kritiką, yra pyktis, o pykdami galime daug padaryti, kad pataisytume tai, kas kritikuota, t. y. padarytume daug gerų darbų. Ir dar - sulaukus brandos nutylėti, nepasakyti tiesos norint įtikti ir patikti - nevalia, nes prarandi pagarbą sau, o tai blogiausia, kas gali žmogui nutikti.
Beje, kai mus, kultūros žmones, įvardija "klanu", dėl to nė kiek neįsižeidžiu. Taip, mes esame klanas, tuo ir esame stiprūs. Todėl Kalėdų proga kolegoms norėčiau palinkėti: būkime vieningi, būkime bendruomenė, būkime kumštis, gerbkime vienas kito darbą - būsime stiprūs, būsime ir reikalingi.
Janina Ališauskienė: kamerinių renginių - klasikinės muzikos koncertų, literatūrinių vakarų, susitikimų, kamerinio bendravimo su dailininkais, aktoriais, žmonėms reikia.
