menas.siauliai.lt - Šiaulių dainavimo mokykla "Dagilėlis"

Spauda apie "Dagilėlį"

„Dagilėlio“ tvirtovės dešimtmetis
2009 m. Rugsėjo 7 d.
"Šiaulių kraštas"

„Dagiliukai“ išsiskiria iš kitų

— Kokie buvo tie dešimt metų?

— Darbingi. Šiemet mūsų mokyklą lankys apie 370— 380 berniukų ir jaunuolių. Tebevyksta priėmimas, tačiau jau akivaizdu, kad pirmokų bus per 40. Per visą tą dešimtmetį augęs moksleivių skaičius, dabar stabilizavosi. Mane labiausiai džiugina visus tuos metus didėjęs jaunuolių skaičius, kuris šiemet peržengė 30-ies dainininkų ribą. Mano sena svajonė buvo turėti vyrų grupę, manau, kad šiemet pagaliau ją pavyks suburti iš 8— 12 klasių moksleivių.

— Kartą esate juokavęs, kad pradedate bijoti savo ambicingų svajonių, nes jos pildosi?

— Dabar iš tiesų tenka sugalvoti dar drąsesnių svajonių, nes visos buvusios jau virto tikrove.

Kažkada nereali atrodė mintis organizuoti koncertinį turą Vokietijoje, šiemet ji materializavosi. Arba koncertuoti Minsko filharmonijoje su jos orkestru, pasirodyti Sankt-Peterburgo Glinkos kapeloje. Netikėjau, kad mums lemta sudalyvauti Europos berniukų chorų festivalyje, tačiau pernai Poznanėje tokiame dalyvavome. Kitąmet taip pat vyksime į tokį festivalį į Šveicariją, nors mano buvo sakę, kad į jį galima patekti tik turint didelių protekcijų. Mus pakvietė be jų.

Gruodį turėtume koncertuoti Sankt-Peterburgo Ermitažo muziejaus Herbo salėje, diriguos maestro Saulius Sondeckis. Balandžio 23-ąją numatome didelį šventinį koncertą Šiauliuose. Koncertų mokyklos dešimtmečio proga bus ne vienas, lauksime atvykstant svečių.

— Ne kartą minėjote, kad „dagiliukai“ išsiskiria iš bendraamžių. Kuo jie yra kitokie?

— Kartais vien iš mieste pamatyto berniuko-jaunuolio išvaizdos sprendžiu, kad jis galėtų būti mūsų mokinys. Tai kažkas neapčiuopiamo ir sunkiai apibūdinamo, tačiau labai būdingo mūsų mokiniams. Gal kažkoks pasitempimas.

Džiugu, kad mokykloje turime savas tradicijas, taisykles, beje, nerašytas. Dabartiniams jaunuoliams juokais primenu, kaip pradžioje drausminau nelakstyti koridoriais, salėje ir sakydavau: „Įsivaizduokite, kaip atrodysite atvykę koncertuoti į Berlyno filharmoniją ir pradėję ten lakstyti“. Prisijuokavau, šiemet nuvažiavome koncertuoti į Berlyną, tiesa, ne į filharmoniją, o į operą. Ir tikrai nė vienas iš mūsiškių ten nelakstė.

Mokykla — tvirtovė

— Daugelis suaugusiųjų guodžiasi, kad šiuolaikiniai vaikai, jaunimas — ne tokie, kaip anksčiau: negerbia vyresniųjų, neklauso jokių draudimų ir panašiai.

— Prisiminęs savo darbo pradžią tikrai drąsiai galiu teigti, kad dabartiniai vaikai, paaugliai yra kitokie... Gabesni, drausmingesni, įdomesni, turintys žymiai platesnį interesų lauką. Būna vienas kitas labiau išdykęs, bet tai — normalu, juk jie — vaikai. Tokių pat skirtingų charakterių, kaip ir suaugusieji.

Nesiekiame visų savo moksleivių išmokyti dainuoti, mūsų vaikai turi įvairių gabumų: piešia, muzikuoja ar sportuoja. Suprantu tuos, kurie palieka mūsų mokyklą ir išeina į kitą sritį, kuri labiau traukia.

— Dabar daug kalbama ir diskutuojama apie neformalųjį ugdymą, jo poreikį. Kokia Jūsų nuomonė?

— Ne viskas, kas materialu yra tikra. Toks yra neformalusis ugdymas, dažniausiai jo nepaliesi rankomis. Vos atsiradus šiai lyg ir žeidžiančiai neformaliojo ugdymo sąvokai, aš ją pripažinau: taip, mes dirbame neformaliai, dirbame „iš dušios“.

Nežinau, kas laukia mūsų vaikų, jei iš jų bus atimta meninė veikla. Kartais pasibaisiu miesto bulvare sutiktų vaikų elgesiu ir skubu grįžti į mokyklą, kaip į tvirtovę, kurioje viskas tvarkoje. Čionykščiai vaikai kitokie nei gyvenantys gatvės gyvenimą. Jeigu vaikas nėra užsiėmęs, jis turi begalę laisvo laiko, kurį ne visuomet užpildo gerais dalykais.

— Kaip Jūsų mokykla pajuto sunkmetį?

— Tikiu, kad tarp mokinių daugės socialiai remtinų vaikų, tačiau džiaugiuosi tėvų supratingumu, kai esame priversti didinti įmokas. Džiaugiuosi ir Šiaulių miesto valdžia, kuri sudaro pakankamai neblogas sąlygas neformaliojo ugdymo įstaigoms egzistuoti. Mūsų bent jau pasiklausė, kiek galėtume didinti minėtas įmokas, neprarasdami mokinių. Šiemet nuo 19,5 lito už mėnesį mokestis, mano nuomone, protingai išaugo iki 30 litų.

Viena vertus, tai atrodo daug, žinant, kad iš mokinio krepšelio per metus neformaliajam ugdymui skiriama vos 20 litų. Tačiau mūsų mokykloje už 30 litų mėnesinį mokestį vaikai turi galimybę darbo dienomis lankyti 2— 3 pamokas.

Berniukų chorus —–į Raudonąją knygą

— Kokia dabartinė berniukų chorų situacija Lietuvoje?

— Mes, chorvedžiai, juokaujame, juos reikėtų įrašyti į Raudonąją knygą. Jei peržiūrėtume šalies vaikų chorus, daugelyje rastume po 30 mergaičių ir vos 2— 3 berniukus. Taigi, Šiauliai gali didžiuotis, turėdami „Dagilėlį“.

Aš nesigiriu, atvirkščiai, labai atsargiai priimu visus pagyrimo žodžius, tačiau girdėdamas juos iš garsių muzikų, Berlyno spaudoje skaitydamas, kad galime stoti į vieną eilę su garsiausiais pasaulio chorais, kai toje pačioje koncertų salėje po mūsų koncertuoja tikrai vienas žinomiausių pasaulyje Oksfordo berniukų choras, susimąstau, gal tai tiesa...

— Tai kodėl Lietuvoje mažai berniukų chorų?

— Jei lygintume Lietuvą su kitomis valstybėmis (Vokietija, Ispanija, Anglija), kuriose berniukų chorai skaičiuoja gyvavimo šimtmečius, drąsiai teigčiau, kad Lietuvoje nėra tokių gilių tradicijų. Nėra ir valstybinio, miesto valdžios, tiesiog atskirų šeimų požiūrio į meninį ugdymą, kaip, pavyzdžiui, Vokietijoje, kur muzikuojama šeimose.

— Ar nebaisu dėl ateities?

— Nebaisu, nes tikiu, kad choras gyvuos. Mūsų mokykla, choras dar labai jauni: mokyklai tik dešimt, choro vardui kitąmet — 20 metų ir 45 metai (su pertraukomis), kaip Šiauliuose apskritai yra berniukų choras. Dirbame, kad įgytume pasitikėjimą, vardą, visa kita ateis.

Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokykla šiemet skaičiuoja dešimtus darbo metus. Kitąmet gyvavimo dvidešimtmetį pažymės berniukų ir jaunuolių choro “Dagilėlis“. Mokyklos ir choro vadovas Remigijus Adomaitis apvalių datų nesureikšmina. Net ir esant sunkumų jis — optimistas.

Koncertinis Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ daug koncertuoja Šiauliuose ir kituose Lietuvos miestuose, dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose chorų konkursuose ir festivaliuose, pelnęs daugelio konkursų laureato vardą:
1997m. Lietuvos moksleivių dainų šventės vaikų chorų konkurso laureatas;
1997m. II tarptautiniame vaikų ir jaunimo chorų konkurse-festivalyje Giessen‘e (Vokietija) - I vieta, aukso diplomas ir du specializuoti prizai;
1998m. II tarptautiniame vaikų ir jaunimo chorų konkurse-festivalyje „Dainų versmė `98“ Vilniuje - I vieta ir prizas už geriausią privalomo kūrinio interpretaciją;
1999m. 47-ajame chorų konkurse „Guido d‘Arezzo“ (Italija) - I premiją ir aukso medalis
1999m. berniukų ir jaunuolių chorui „Dagilėlis“ skirta „Naujai suspindusios žvaigždės“ nominacija ir statulėlė „Aukso paukštė“ Lietuvoje;
2000m. III tarptautiniame konkurse-festivalyje „Music World“ (Italija) - I vietą;
2001m. Lietuvos vaikų ir jaunimo chorų konkurse-festivalyje „Mes, Lietuvos vaikai“ Klaipėdoje pripažintas absoliučiai geriausiu choru ir pelnė Didįjį konkurso prizą;
2002m. III tarptautiniame advento ir kalėdinės muzikos konkurse „Prague Christmas“ (Čekija) berniukų chorui „Dagilėlis“ skirta I-oji vieta.
2003m. tarptautiniame chorų konkurse “De Musica de Cantonigros” (Ispanija) pelnyta 4-a vieta;

Laikraštis Šiaulių kraštas 2005.01.21
Petras BALČlŪNAS "Dagilėlis" įrašinėja pirmąją plokštelę

Po Šiaulių katedros skliautais "Dagilėlio" giesmės ir dainos skamba ypač pakiliai. Šiaulių berniukų ir j aunuolių choras "Dagilėlis" ruošiasi išleisti pirmąją savo kompaktinę plokštelę. Į tarptautinius pripažinimo vandenis chorą prieš kelerius metus išplukdęs vadovas Remigijus Adomaitis prisipažino, kad jam gėda visiems aiškinti, kad iki šiol neturi choro plokštelės. O juk ji geriausia kolektyvo vizitinė kortelė ir geriausias įrodymas apie dainininkų lygį, kai reikia teikti paraiškas konkursams, prisistatyti.
Plokštelėje "Romos repertuaras"
Dabar dažną priešpietį po katedros skliautais skamba dainininkų balsai - čia daromi įrašai.
- Tai pati tinkamiausia akustika ir mieliausia chorui vieta Šiauliuose, - sako Remigijus Adomaitis. - Įrašai prasidėjo prieš Kalėdas.
"Dagilėlio" repertuaras - turtingas ir margas, tačiau pirmojoje 40 - 50 minučių trukmės plokštelėje daugiausia skambės sakralinės muzikos. "Pasaulyje tokia tradicija, kad daugiausia bažnytinės muzikos atlieka berniukų ir jaunuolių chorai".
Plokštelės repertuaro pagrindą sudarys Romos tarptautiniam konkursui parengta programa, kuri ten sulaukė aukščiausio įvertinimo. Skambės V. Miškinio "Trumposios mišios", F. Pulenko "Ave verum corpus", ištrauka iš Z. Randelstrupo mišių. Beje, šį amerikiečių kompozitorių šiauliškiai jau pažįsta, kai universitete svečiavosi Omahos universiteto choras.
Plokštelėje bus ir lietuvių kompozitorių pasaulietinės chorinės muzikos.
Įrašus tikimasi baigti vasario - kovo mėnesiais, bet R. Adomaitis nedrįsta sakyti, koks bus plokštelės tiražas, nes vien jos įrašymas kainuos apie 2500 3000 litų. Ieškoma rėmėjų. Pinigų reikia viskam, nekainuos tik plokštelės višelis, kuris bus apipavidalintas nemokamai.
Sukakčių metai
Šiemet sukanka keturiasdešimt metų, kai 1965 metais tuometiniuose pionierių namuose J. Žitkevičius įkūrė berniukų chorą. Šią datą "Dagilėlis" visada prisimena, nes mano, kad tai jo ištakos.
Sukanka penkeri metai, kai gyvuoja "Dagilėlio" dainavimo mokykla, o pats R. Adomaitis jau penkiolika metų dirba su berniukų choru.
- Bus koncertų. Mūsų draugai dainininkai iš Vokietijos, Lenkijos, Estijos, Baltarusijos laukia, kada pakviesime juos į svečius.

Laikraštis Šiaulių kraštas 2004.02.27
Rytis URNIEŽIUS REMIGIJUS ADOMAITIS: lengviau kalbėti apie Dagilėlį", o ne apie save

KasmetgeriausiemsŠiauliųkultūrosirmenoveikėjamsįteikiamos miesto savivaldybės kultūros skyriaus premijos. Geriausiu 2003ųjų metų muzikos atlikėju buvo pripažintas Dagilėlio" dainavimo mokyklos direktorius ir berniukų choro vadovas Remigijus Adomaitis.TarpnesibaigiančiųkasdieniųdarbųirrūpesčiųMaestro rado keletą minučių pokalbiui.
Nominacija ir premija tai pirmiausiai viso Dagilėlio" dainavimo mokyklos darbo, o ne tik vieno asmens įvertinimas. Džiugu, kad nominacijų skyrimą svarsčiusi komisija supranta mūsų darbo reikšmę. Manau, kad šiuo atveju atsižvelgta ir į daugelio metų nuopelnus, nes darbas Dagilėlyje" vyksta nuolat. Apskritaimanlengviaukalbėtiapiepatį Dagilėlį"neiapienuopelnus ir apdovanojimus.
Tai apie jį ir kalbėkime, nors negaliu nepabrėžti, kad itin spartus Dagilėlio" veiklos intensyvėjimas ir laurų konkursuose gausėjimas niekaip neatskiriami nuo dabartinio jo vadovo veiklos. Kuo visam kolektyvui buvo svarbūs
nominaciniai" metai?
Vienas reikšmingiausių įvykių visos Lietuvos mastu buvo Šiauliuose vykęs 4-asis Lietuvos berniukų chorų festivalis Lietuvos berniukai prieš smurtą ir narkomaniją". Tokio pobūdžio renginiai ypač skatina berniukų chorų steigimąsi ir plėtrą, o šie savo ruožtu yra reikšminga festivalio pavadinime išsakytos prevencinio pobūdžioidėjosįgyvendinimosąlyga.Ašapskritaimanau,kad Dagilėlis" ir į jį panašūs kolektyvai kituose miestuose vykdo itin svarbią prevencinę misiją, o kasmet vykstantys festivaliai yra tarsi šio darbo etapinės" kulminacijos. Lyginant su ankstesniaisiais, Šiaulių festivalyje dalyvavo rekordinis ir chorų, ir jų dalyvių skaičius. Festivalio idėja labai susidomėjo švedai: jų vaikų teisių gynimo organizacija nori kažką panašaus pradėti rengti savo šalyje. O kol kas mūsiškis festivalis unikalus reiškinys Europoje.
Pernai Jus matėme diriguojant Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Tiek mano, kaip dirigento, pasirodymas, tiek ir mūsų choro dalyvavimas yra pakankamai svarbūs atstovavimo Dagilėlio" dainavimo mokyklai ir apskritai Šiaulių miestui faktai. Apskritai dalyvauti dainų šventėje yra kiekvieno Lietuvos meno kolektyvo garbė ir pareiga.
Jūs vadovaujate Dagilėliui" nuo 1990 metų, ir jau kuris laikas kasmet dalyvavaujate kokiuose nors konkursuose ar festivaliuose. Prisimenu, Dagilėliui" laimėjus auksą itin prestižiniame Guido d Arezzo" konkurse Italijoje 1999 m., Klaipėdos universiteto profesorius R. Varnas pasakė, jog tai tas pat, kas Lietuvos krepšininkams laimėti Eurolygoje, tik, gaila, visuomenė to nesupranta ir neįvertina. Kaip šiuo požiūriu atrodė praėję metai?
Konkursuose išties dalyvaujame kasmet nuo 1997 m. Praėjusių metų sąskaitoje" du tarptautiniai renginiai: liepą dalyvavome tarptautiniame konkurse De Musica de Cantonigros" Ispanijoje, o rugpjūčio pabaigoje važiavome į Vokietijos Wolfenbūttel mieste vykusį vaikų ir jaunimo chorų festivalį. Ypač naudingas buvo apsilankymas Vokietijoje. Dagilėlio" vaikai tokiame renginyje dar nėra buvę. Rengiant bendras programas, su chorais dirbo vokiečių bei prancūzų dirigentai, teko pasirodyti net cirko arenoje to Dagilėliui" dar nebuvo tekę daryti (beje, festivalis taip ir vadinosi: Dainuojame ir džiaugiamės cirke"). Bendrieji ir soliniai koncertai, cirko trupių pasirodymai, mugės, šokių vakarai viskas buvo itin šventiška ir labai patiko vaikams. Be abejo, festivalis buvo organizuotas vokiškai" nepriekaištingai. Ispanijoje atvirkščiai patyrėme vieną sunkiausių išbandymų per visą Dagilėlio" istoriją: jau kelionės pradžioje sugedo autobusas, o ir vėliau užteko nesusipratimų. Vos atvykus į vietą, po ilgos kelionės be sustojimų, ilgą laiką nenakvojus normaliomis sąlygomis, vidurvasario Ispanijos karštyje sužinojome, kad beveik tuoj pat reikės dainuoti konkurso atidarymo koncerte. Ir apskritai visą laiką stebino nelogiški organizatorių reikalavimai kolektyvams. Žinoma, kitą kartą būtų lengviau ne pirmą kartą dalyvaujantys kolektyvai jau buvo susipažinę su tenykšte sistema". Įdomūs" buvo ir kiti sutapimai. Visą kelią ir pirmyn ir atgal mus lydėjo gaisrai. Dėl sausros užsiliepsnodavo augmenija tose vietose, pro kurias vykdami į konkursą ką tik būdavom pravažiavę. Mums išvykstant kilo gaisras toje vietovėje, kurioje gyvenome viso konkurso metu. Pakeliui į namus, Paryžiuje, vaikai pasikėlė į antrąjį Eifelio bokšto aukštą. Vos jiems nulipus, pastebėjome iš III aukšto langų kylančius dūmus. Na, pagalvojome, tie prancūzai ir rūko Kai nukreipėme į langus vaizdo kamerą, pliūptelėjo liepsna, vėliau atvyko gaisrininkai. Taip ir nufilmavome gaisrą nuo pat jo pradžios.
O kokie chorui turėtų būti 2004 ieji metai?
Sausio 13 d. Šiaulių Katedroje su miesto kameriniu orkestru atlikomeJ. Rheinberger StabatMater".Beje, Dagilėlio"koncertai šią dieną turbūt simboliški 1991 m. sausio 13 ąją mes taip pat dainavome Šiaulių šv. Ignaco bažnyčioje sunku būtų pamiršti tą tuščių gatvių vaizdą ir nerimo pilną atmosferą. Gegužės mėnesį vyksime į Estiją, į Šiaulių giminaičio" Pärnu miesto tarptautinį chorų festivalį. Būtinai dalyvausime 5 ajame festivalyje Lietuvos berniukai prieš smurtą ir narkomaniją", kuris šiemet vyks Vilniuje. Vėliau laukia festivalis Mes Lietuvos vaikai" Klaipėdoje, koncertai ir soliniai, ir su kitais kolektyvais ir kt.
Kaip įsivaizduojate Dagilėlio" dainavimo mokyklos perspektyvą? Gal laikui bėgant Šiauliuose susikurs kolektyvas, kuris bent jau Lietuvoje (o gal ir globaliu mastu), kaip kažkada sakėte, yra įrašytas į Raudonąją knygą" vyrų choras?
Čia turbūt reikėtų triskart nusispjauti ar panašiai, bet tokios galimybės tikrai neatmetu. Tačiau yra visiškai aišku, kad vienintelis šaltinis, iš kurio gali kilti vyrų chorai tai berniukų chorai, susikuriantys ar tebeveikiantys Šiauliuose ir kitose Lietuvos vietose. Labai norisi tikėti, kad chorų gausės, o jų veikla plėsis.

Įstaigos

Šiaulių dainavimo mokykla "Dagilėlis"